2009 m. birželio 22 d. „Lietuvos žinių“ laikraštyje spausdintoje Rimanto Varnausko publikacijoje „V. Pociūno byla: prokurorai dengia VSD“ išsakomi šie šališki arba tikrovės neatitinkantys teiginiai:

„Generalinis prokuroras (...) buvo (...) perpratęs prezidento (...), VSD buvusios ir dabartinės vadovybės nenorą, kad būtų ištirta VSD pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo byla.“

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl nužudymo, bet mirties priežasčiai ir aplinkybėms nustatyti; ne dėl tariamo prezidento ar VSD vadovybės nenoro, o dėl pirminių duomenų apie galimai padarytą nužudymą nebuvimo.

„(...) Generalinės prokuratūros atstovė spaudai (...) pati pasiūlė – jums (t. y. LŽ) turėtų būti leista susipažinti su šiaip įslaptinta byla. Tam, kad baigtųsi spekuliacijos, interpretacijos. Atrodė, artėjame prie tiesos. Deja, tai truko tik apie pusvalandį. Buvo pranešta, kad Generalinės prokuratūros vadovybė uždraudė LŽ susipažinti su byla.“

V. Pociūno žūties aplinkybių tyrimo byla nėra įslaptinta. Jai, kaip ir bet kuriai kitai Lietuvos Respublikos prokuratūros bylai, taikomos mūsų šalies Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, numatančios, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leidžiama (BPK 177 str.).

Citatoje minimu konkrečiu atveju žurnalistui R. Varnauskui buvo paaiškinta, kad pateikus prašymą žurnalistams yra leidžiama susipažinti su nutrauktų ikiteisminių tyrimų (kai tokie prokurorų sprendimai yra įsiteisėję) medžiaga. Vadovybės draudimo, kaip minima publikacijoje, nebuvo ir tokia informacija žurnalistui nebuvo suteikta.

R. Varnausko prašymas Generalinėje prokuratūroje gautas 2009-06-16; šiuo metu jį nagrinėjantis prokuroras A. Urbelis sprendimo dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga nėra priėmęs.

„Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymai leidžia kai kuriais atvejais daryti ikiteisminį tyrimą ir dėl nusikalstamų veikų, padarytų užsienyje. Turime pripažinti, kad Generalinė prokuratūra pradėdama ikiteisminį tyrimą turėjo pakankamus pagrindus jam atlikti. (...) Jeigu nebūtų teisinės galimybės tirti šią žūtį, nebūtų reikėję aiškintis.“ (publikacijoje pateikiama kaip advokato J. Butkaus žodžiai)

Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už užsienyje padarytus nusikaltimus. Visgi, atsakomybės taikymui būtinos dvi sąlygos – pirma, padaryta veika turi būti pripažįstama nusikaltimu, už kurį baudžiama ir pagal nusikaltimo vietos, ir pagal mūsų šalies įstatymus, ir, antra, galimą nusikaltimą padarę asmenys turi būti Lietuvos Respublikos piliečiai arba turi nuolat gyventi mūsų šalyje (BK 8 str.).

Kaip matyti, įstatyme yra numatyta galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, padariusius nusikaltimą užsienyje, tačiau įstatymas nenumato, kad Lietuvos Respublikos prokurorai atliktų tyrimus kitų valstybių teritorijoje. Skirtingų šalių pareigūnų bendradarbiavimas įmanomas teisinės pagalbos prašymų pateikimo, vadovaujantis tarptautinėmis ar dvišalėmis sutartis, būdu.

Todėl tai, kad mūsų šalies pareigūnams buvo leista stebėti Baltarusijos pareigūnų darbą, kad buvo patenkinti mūsų šalies prokurorų teisinės pagalbos prašymai, kad Baltarusijoje buvo įvykdyta papildoma įvykio vietos apžiūra, atliktos papildomos liudytojų apklausos, Generalinė prokuratūra laiko savo pastangomis ir darbo rezultatu, o ne savaime įprastu dalyku.

„(...) pirmas lietuviškas ekspertinis veiksmas yra biometrijos specialistų pareiškimas. Viešajame teismo posėdyje biometrijos specialistai parašė: „Iškristi pro langą savaime galimybės nebuvo.““ (publikacijoje pateikiama kaip advokato J. Butkaus žodžiai)

Specialisto išvada nebuvo rašoma teismo posėdyje. Pirmoji kompleksinio biomechaninio tyrimo išvada Generalinėje prokuratūroje buvo gauta 2006-11-30, t. y. ikiteisminio tyrimo V. Pociūno mirties priežasčiai ir aplinkybėms nustatyti metu.

Vertinant ekspertų išvadą, atsižvelgta, jog joje svarstomi teoriniai kūno kritimo klausimai, kad ekspertų išvada yra tikimybinio pobūdžio.

Nei aprašomojoje, nei rezoliucinėje šios išvados (ne bylos, kaip minima publikacijoje) dalyje nėra publikacijoje cituojamo teiginio.

Aprašomojoje išvados dalyje aptariami visi galimi kritimo pro langą variantai. Vienas iš jų, kaip rašoma ekspertizės dokumente, „galimybės V. Pociūnui iškristi per pravertą langą jam stovint ant palangės, tikimybė yra labai maža.“ Kaip matyti, čia kalbama apie savaiminio iškritimo galimybės nebuvimą stovint ant palangės.

Išvados rezoliucinėje dalyje rašoma: „apibendrinus tyrimą yra pagrindas teigti, kad pagal pateiktą medžiagą Vytautui Pociūnui savaime (atsitiktinai) iškristi per viešbučio „Inturist“, esančio Bresto mieste, Mašerovo pr. 15, devintojo aukšto praverto kambario langą galimybė buvo, jeigu jis stovėdamas ant grindų priešais pravertą arba pilnai atidarytą langą, persisvėrė per palangę, ką dalinai patvirtina ir ant palangės esantys pirštų pėdsakai.“

Taigi, matyti, kad skirtumas tarp aprašomosios ir rezoliucinės išvados dalių yra ne skirtumas tarp kategoriško teigimo, kad savaiminis kritimas negalimas, o vėliau, kad galimas ir būtent jis įvyko, bet skirtumas, jog atsistojus iškristi nebuvo galima, tačiau stovint ant žemės priešais (pra-/ at-)vertą langą, atsirėmus rankomis į palangę ir persisvėrus – kritimo tikimybė yra.

Atkreiptinas dėmesys, kad su nutylėjimais cituojant specialisto išvados aprašomąją dalį, iškraipoma pati išvados esmė.

„Kur kas įdomesnė yra Čekijos specialisto išvada. Tas ekspertas su visa medžiaga nebuvo susipažinęs. (...) Nagrinėjamu atveju turėtume kalbėti apie palangės aukštį, ilgį, lango rėmo plotį ir palangės išorinį plotį. Šioje byloje užfiksuota – 1 metras 43 centimetrai. (...) Šiaip tokio ūgio žmogaus svorio centras yra 1 metro 12-20 centimetrų aukštyje. Taigi turime rezervą, todėl savaiminis, laisvas kritimas negalimas.“ (publikacijoje pateikiama kaip advokato J. Butkaus žodžiai)

Pažymėtina, kad į Čekiją du kartus vyko darbo grupėje dirbę prokurorai. Pirmą kartą čekų ekspertui buvo nuvežta visa prokurorų surinkta medžiaga. Ekspertas pats nurodė, kurie dokumentai būtini ekspertizei atlikti. Tada šie dokumentai buvo išversti į čekų kalbą ir antrą kartą vykstant į Čekiją vežti juridiškai patvirtinti dokumentų vertimai. Kaip fiksuota baudžiamosios bylos lydraštyje – iš viso čekų ekspertui pateikta 291 lapas dokumentų ir 3 DVD plokštelės.

Visi pateikti dokumentai išvardyti čekų eksperto išvadoje. Tai pagrindiniai procesiniai Lietuvos ir Baltarusijos pareigūnų dokumentai – kūno tyrimų išvados, įvykio vietos apžiūros duomenys. Taigi, teiginys, kad čekų ekspertas buvo sąmoningai atribotas nuo tyrimui reikšmingos informacijos, Generalinės prokuratūros vertinimu yra nepagrįstas.

Atkreitinas dėmesys, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė taip pat laikosi tos pačios nuomonės kaip Generalinė prokuratūra. Teismo nutartyje rašoma: „pareiškėjų skundo argumentas, jog dalinis medžiagos pateikimas atliekant biomechaninius tyrimus sudarė pagrindą specialistams padaryti netikslias išvadas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog LR BPK nenumato pareigos prokurorui, skiriant užduotį specialistui, informuoti apie tai proceso dalyvius, todėl pareiškėjų skundo argumentas, kad nesuteikus galimybės nukentėjusiajai užduoti klausimus biomechanikos specialistui Jiri Straus, buvo pažeistos LR BPK normos, atmestinas kaip nepagrįstas.“

Čekų eksperto išvadoje minimi skaitmenys 1,38 ir 1,438. Tačiau tai ne palangės aukščio ir ilgio, lango rėmo pločio ir palangės išorinio pločio matmuo, kaip teigiama publikacijoje, bet kritimo greičio horizontalusis elementas, matuojamas metrais per sekundę [m.s-1].

Toks žmogaus kūno centras, kaip rašoma publikacijoje, čekų eksperto išvadoje taip pat nefiksuojamas.

Štai kaip rašoma čekų eksperto išvadoje: „tyrimų metu, pasirinkus išstūmimo variantą veikiant kitai išorinei jėgai, greičio horizontalusis elementas visuomet buvo nustatytas intervale nuo 1,38–1,438 [m.s-1] (...) Kito asmens vidinės jėgos veikimas biomechaniškai yra negalimas variantas“ ir „kūno persisvėrimas per palangę yra visiškai realus, palangė yra 0,7 m aukštyje nuo grindų, stovinčio nukentėjusiojo V. Pociūno kūnas jam pasilenkus per palangę turėjo masės centrą aukštyje 1,128 m, skirtumas yra 0,428 m. Tai pakankami duomenys dėl iškritimo per palangės briauną.“

„Paskutiniame prokurorų skunde aiškinta, kad tokį eksperimentą reikėtų atlikti maksimaliai priartintomis prie realybės sąlygomis – Baltarusijoje, Breste, tame pačiame viešbučio kambaryje. Ir žmogus, kuris dalyvautų tame eksperimente, galbūt iškristų ir net užsimuštų. Todėl, atsižvelgiant į tai, eksperimento daryti nevalia. Tokia logika rodo, kad Generalinė prokuratūra bet kokia kaina nenori daryti nieko, nes tada jos įrodymų sudėliojimas griūtų.“ (publikacijoje pateikiama kaip advokato J. Butkaus žodžiai)

Be to, kas nurodyta citatoje, prokurorai, teikdami skundą, rėmėsi J. Strauss metodika, kuri pagrįsta ir teoriniais, ir eksperimentinių tyrimų duomenimis. Čekų eksperto išvadoje, pagrindžiančioje jo ekspertizės (kompiuterinio modeliavimo) patikimumą, rašoma: „atlikome visą eilę objektyvių eksperimentų su figūrantais, parinkome 37 vyriškius, kurių ūgis buvo 176–178, svoris 75–78 kg, treniruoti asmenys 24–35 metų amžiaus. Po gerai atliktų treniruočių, atlikome eksperimentinius iššokimus nuo 3, 5, 7 ir 10 metrų betono (kieto) tiltelio į baseiną su vandeniu. Kūno judesius kritimo metu filmavome video kamera, objektyvo ašis buvo vertikali kritimo paviršiui, video analizė buvo atlikta 0,04 s intervalu, tai parodė, kad yra pilnai pakankama dėl tikslios lėtų judesių analizės“. Šia metodika remiasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekspertai.
Antrą kartą atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu dar kartą bus aiškinamasi eksperimento galimybė.

„Viešbučio budėtojos parodymai tuomet įgyja kitą kainą. Ar ji matė V. Pociūną, ar kitą asmenį? Jei ta moteris iš tiesų susijusi su Baltarusijos KGB, tada jos parodymai įgyja kitą kainą – jie turėtų būti vertinami mažų mažiausiai kritiškai.“ (publikacijoje pateikiama kaip advokato J. Butkaus žodžiai)

Prokuroras M. Gylys 2009-02-24 d. nutarime rašo: „vertinant liudytojos L. S. parodymų patikimumą atsižvelgtina į tai, kad jos parodymai nėra nuoseklūs, liudytoja skirtingai nurodė įvykių aplinkybes, painiojasi duodama parodymus, negalėjo pagal nuotraukas atpažinti viešbutyje gyvenusių V. P. ir D. T.“, kad „(...) L. S. parodymai dėl kamabario užrakto buvo paneigti 2006-08-31 atlikto tardymo eksperimento metu“, kad „(...) vertinti liudytojos L. S. parodymus kaip patvirtinančius, kad 2006-08-23 apie 1.00 val., V. P. ar kitas asmuo įėjo į viešbučio „INTURIST“ kambarį Nr. 909, nėra pagrindo. Tokie liudytojos parodymai vertinami, kaip duoti sąžiningai klystant ar apsirinkant.“ Taigi, matyti, kad publikacijoje minimos liudytojos parodymai ir buvo vertinti kritiškai.

„Generalinė prokuratūra gelbėja ir dengia VSD, kad jiems nereikėtų dirbti, aiškintis tikrųjų šios bylos aplinkybių.“ (publikacijoje pateikiama kaip advokato J. Butkaus žodžiai)

Ikiteisminį tyrimą V. Pociūno mirties priežasčiai ir aplinkybėms nustatyti pradėjo Generalinės prokuratūros prokurorai. Atliekant jį pirmą kartą, dalyvavo VSD tyrėjai. Vėliau, nukentėjusiosios, L. Pociūnienės prašymu, į darbo grupę buvo įtraukti policijos kriminalistai – du Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo valdybos vyr. tyrėjai. VSD tyrėjai tyrime nedalyvauja prokurorams tenkinant L. Pociūnienės prašymą.

„Čia įsidėmėtina Generalinės prokuratūros vadovybės – generalinio prokuroro A. Valantino, šio pobūdžio ikiteisminius tyrimus kuruojančio generalinio prokuroro pavaduotojo Vytauto Barkausko – pozicija. (...) A. Valantinas ir V. Barkauskas, užuot atsižvelgę į teismo nurodytus ikiteisminio tyrimo trūkumus ir pabandę ištaisyti J. Lauciaus darbo broką, paskyrė V. Pociūno bylą pradedančiam prokurorui Mindaugui Gyliui, ką tik atėjusiam į Generalinę prokuratūrą. (...) Ir tik dabar generalinis prokuroras A.Valantinas šiai (...) bylai tirti sudarė patyrusio profesionalo vadovaujamą prokurorų grupę.“

Generalinis prokuroras dar 2007-10-22 priėmė nutarimą, kuriuo sudarė V. Pociūno mirties priežasčiai ir aplinkybėms išsiaiškinti skirto atnaujinto ikiteisminio tyrimo pareigūnų grupę, į kurią paskyrė du Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorus, taip pat du kriminalinės policijos biuro pareigūnus. Šioje tyrimo grupėje VSD pareigūnai nedalyvauja.

Pažymėtina, kad Generalinės prokuratūros vadovai sudaro sąlygas, jog prokurorų sprendimai būtų priimami savarankiškai, klausant tik įstatymo, kaip tai numato šalies Konstitucija. Todėl siekiama, kad prokurorų sprendimai būtų tikrinami ir ginami teisme, o ne tik peržiūrimi prokuratūroje.

Vertinant prokuroro M. Gylio kompetenciją, pažymėtina, kad jis nuo 1992 m. dirbo kriminalinės policijos tyrėju, tardytoju, vėliau – Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Kontrabandos, narkotinių ir neplatinamų medžiagų kontrolės valdybos Kvotos poskyrio vadovu. Nuo 2000 m. M. Gylys dirbo prokuroro darbą Vilniaus apygardos prokuratūros Nusikaltimų asmeniui, Sunkių nusikaltimų ir Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriuose. 2006 m. rugsėjo 15 d. Atestacinės komisijos sprendimu prokuroras M. Gylys įtrauktas į karjeros siekiančių prokurorų sąrašą, 2007 m. jis perkeltas į Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrių. Dėl to prokuroras M. Gylys vertintinas kaip turintis pakankamą darbo stažą šioje srityje.

„Teisininkai, turėję teisę susipažinti su teismui pateikta Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiaga, tvirtina, kad jos lygis yra skandalingas – iš esmės tai baltarusių teisininkų (KGB) atsiųstos bylos vertimas.“

Ikiteisminio tyrimo V. Pociūno mirties priežasčiai ir aplinkybėms nustatyti ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro per 10 tomų. Joje yra po kelis kartus Lietuvoje ir ES šalyse (Suomijoje, Austrijoje, Čekijoje) atliktų ekspertizių duomenys, papildomos per 30 liudytojų apklausų. Detali informacija apie atnaujinto ikiteisminio tyrimo ekspertizes yra paskelbta prokuratūros interneto svetainėje. Taigi, Generalinės prokuratūros vertinimu, teiginys, kad byla tik baltarusių tyrimo vertimas, nepagrįstas.

„Kodėl Generalinė prokuratūra nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl pomirtinio pulkininko šmeižto kampanijos? Mat tada, 2006-aisiais, buvo visai kitokia politinė konjunktūra.“

Generalinės prokuratūros sprendimas šiuo klausimu yra paskelbtas prokuratūros interneto svetainėje. Prokuroro A. Kliunkos nutarime konstatuojama, kad nors apie žuvusįjį V. Pociūną paskleista informacija moralės ir etikos požiūriu niekaip negali būti pateisinama, tačiau jos paviešinimas ar skleidimas nėra tapatus nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalyje, sudėčiai – tyčiniam melagingų prasimanymų apie mirusįjį viešam skleidimui, turint tikslą nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui. Generalinio prokuroro pasirašytame rašte pareiškėjui teigiama: „Generalinė prokuratūra gerbė ir gerbia principą viešai nurodyti tik tas aplinkybes ir faktus, kurių pagrindu padarytos prokuroro išvados, ir nenurodyti bei nekomentuoti tų duomenų, kurių prokuroro išvadoms pagrįsti nepakanka. Į neetiškos informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėmis prokuroras reagavo viešu pareiškimu. Tai buvo padaryta laiku ir pačios prokuratūros iniciatyva.“

„Pirmasis bylą tyręs ir ją sužlugdęs prokuroras J. Laucius buvo apdovanotas VSD už nuopelnus šiai tarnybai.“

Generalinė prokuratūra patikslina, kad VSD apdovanojimas prokuratūros profesinės šventės proga 2007 m. kovą prokurorui Justui Lauciui buvo įteiktas už sėkmingą bendradarbiavimą su VSD nuo 2003 m. iki 2006 m. pačiam atliekant ikiteisminį tyrimą ir palaikant valstybinį kaltinimą stambiausioje pastarojo dešimtmečio nusikalstamo susivienijimo narių (žiniasklaidoje minima kaip V. Karaliaus, G. Simanyno, V. Petravičiaus nusikalstama grupuotė) vykdytos cigarečių kontrabandos bylose – iš viso šiose bylose kaltinamaisiais buvo patraukti ir teismui perduoti 48 asmenys, pateiktų civilinių ieškinių suma viršijo 10 mln. litų. Be to, tuo pačiu metu prokuroras J. Laucius, bendradarbiaudamas su VSD, atliko ikiteisminį tyrimą ir palaikė valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje dėl ryšių su šia kontrabanda besiverčiančių asmenų grupuote už korupcinius nusikaltimus – piktnaudžiavimą tarnyba ir trukdymą teisėjui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, buvo nuteisti Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkas A. Gudas, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkas D. Japertas bei Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkė P. Linkevičienė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinį sprendimą šioje byloje priėmė 2007 m. vasarį. Dėl to apdovanojimas sutapo su V. Pociūno žūties tyrimo data.


Atkreipiame „Lietuvos žinių“ redakcijos dėmesį, į faktą, kad Generalinė prokuratūra visus V. Pociūno mirties priežasčiai ir aplinkybėms nustatyti byloje priimtus savo sprendimus yra paskelbusi viešai. Detali šio ikiteisminio tyrimo eiga su nuorodomis į atskirų sprendimų argumentaciją yra paskelbta prokuratūros interneto svetainėje. Todėl galima teigti, kad prokuratūros informacija buvo prieinama žurnalistui R. Varnauskui rengiant publikaciją šia tema, todėl dalies netikslumų ir argumentais nepagrįstų vertinimų galėjo ir nebūti.

Pažymėtina, kad šioje byloje Generalinė prokuratūra yra toks pats proceso dalyvis, kaip ir nukentėjusioji L. Pociūnienė, jos atstovas advokatas J. Butkus ir teismai. Dėl šios priežasties Generalinės prokuratūros pozicija, prokurorų sprendimų argumentai neturėtų būti ignoruojami ar iškraipomi nesuteikiant vadinamosios „balso teisės“.

Kadangi „Lietuvos žinių“ redakcija, publikuodama R. Varnausko straipsnį, nepakankamai užtikrino skaitytojų teisę gauti nesusijusių asmenų nuomonę V. Pociūno žūties aplinkybių tyrimo tema, taip pat nesuteikė galimybės tame pačiame straipsnyje supažindinti skaitytojus su Generalinės prokuratūros argumentais (galimai nepaisytos ŽLEK 3, 5 str. normos), todėl prašome leidinyje paskelbti šį patikslinimą.