Generalinėje prokuratūroje buvo išanalizuoti ikiteisminių tyrimų dėl galimo sukčiavimo gaunant motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas rezultatai. Nustatyta, kad per pirmąjį šių metų pusmetį teritorinės prokuratūros su kaltinamaisiais aktais į teismą perdavė 11 vadinamųjų „Sodros“ bylų. Įtarimai dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų neteisėto pasisavinimo įteikti 22 asmenims, kurie kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu, aplaidžiu ar apgaulingu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu. Bendra šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala „Sodros“ biudžetui viršija 0,5 mln. (546 tūkst.) litų. Žala, kurią „Sodros“ biudžetas būtų patyręs, jei nusikalstamos veikos nebūtų atskleistos ir neteisėtos išmokos būtų išmokėtos, siektų apie 1 mln. (959 tūkst.) litų.

„Kiekvienais metais pareigūnai į valstybės biudžetą grąžina dideles dėl sukčiavimo prarastų lėšų sumas, kova su tokiais nusikaltimais yra vienas iš pagrindinių sunkmečio uždavinių prokurorams ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms“, – sako generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Generalinės prokuratūros vadovo teigimu, mokesčių slėpimas ir pasikėsinimai į biudžeto lėšas sudaro didžiąją dalį sukčiavimo nusikaltimų, kurių pasekmes jaučia visi mokesčių mokėtojai, todėl tyrėjų ir prokurorų pareiga – saugoti bendrą visų šalies gyventojų turtą.

Teismui perduotose „Sodros“ bylose kaltinimai pateikti 10 darbdavių ir 12 vaikus auginančių tėvų. Apibendrinimo pažymoje konstatuojama, kad iš baudžiamųjų bylų medžiagos matyti, jog darbuotojas ir darbdavys (neretai sutuoktiniai arba susiję giminystės ryšiais asmenys) sudarydavo fiktyvius susitarimus, pagal kuriuos darbuotojui, turinčiam teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ketvirtį, pagal kurio metu gautas draudžiamąsias pajamas nustatomas pašalpos dydis, fiktyviai nuo kelių iki keliolikos kartų (pavyzdžiui, nuo 800 iki 9 tūkst. litų) buvo padidinamas atlyginimas. Bylose nustatyta, kad iš tiesų tuo laikotarpiu jokių papildomų funkcijų darbuotojai nevykdė, įmonių kasose nebuvo lėšų dirbtinai padidinto atlyginimo mokėjimui, įmonės veikė nuostolingai, o kartais fiktyvus atlyginimas buvo didesnis už visas įmonės gaunamas pajamas. „Nustatyta atvejų, kuomet už 46 valandų trukmės darbą buvo priskaičiuotas 10 tūkst. litų atlygis“, – rašoma pažymoje.

„Sėkmingai ir sąžiningai karjerą dariusios mamos gali būti ramios – prokurorai lenks prieš jas galvas; baudžiamoji atsakomybė taikoma, kai įrodoma apgaulė“, – pabrėžė šalies generalinis prokuroras.

Pasak A. Valantino, ištraukusio piniginę iš svetimos rankinės asmens veiksmų vertinimas aiškus, o „Sodros“ bylose dažnam sunku suvokti, kur nusikaltimas, jei įstatymas tarsi leidžia jį apeiti. Generalinio prokuroro nuomone, turi būti įsisąmoninta, kad „Sodros“ biudžeto lėšos nėra šiai institucijai ar jos darbuotojams priklausančios lėšos – tai visų apdraustų asmenų pinigai. Iš jų mokamos pensijos, ligos, bedarbio pašalpos, kitos išmokos. Todėl jei, kaip nustatyta Klaipėdos m. apylinkės prokurorų atlikto ikiteisminio metu, per dvejus vaiko priežiūros atostogų metus tėčiui pagal jo faktinį atlyginimą „Sodra“ būtų turėjusi išmokėti 16 tūkst. litų, o gavusi melagingus darbo užmokesčio duomenis, išmokėjo 164 tūkst. litų, – tai materiali kitoms socialinėms grupėms padaryta skriauda yra 148 tūkst. litų. „Asmeniškai tokios pinigų sumos netekęs žmogus, matyt, negalvoja, kad tai menki pinigai“, – pavyzdį pateikė generalinis prokuroras.

Perduotos „Sodros“ bylos teismuose dar neišnagrinėtos.

---

 

Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Aurelija Juodytė,

tel.: (8 5) 250 0906, 8 687 47705