Generalinė prokuratūra, reaguodama į anksčiau kai kuriose žiniasklaidos priemonėse ir š. m. vasario 17 d. TV3 televizijos transliuotoje laidoje „Paskutinė instancija“ pateiktą informaciją, pareiškia, kad laidoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės.

Laidos pašnekovas žurnalistas Tomas Dapkus teigia: „Darius Raulušaitis buvo vienas iš tų, kuris sukūrė tokią sistemą tyrimo, kuri leisdavo stambioms žuvims išvengti baudžiamosios atsakomybės.“ <....> Laidoje pasakojama apie stambių finansinių bylų skaidymą į epizodus neva siekiant kaltininkus išsukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Laidos autorės Rūtos Janutienės ir jos pašnekovų prielaidomis paremti teiginiai neatitinka tikrovės, klaidina visuomenę bei menkina prokuratūros ir jos vadovų dalykinę reputaciją.   

Pažymime, kad minėtoje laidoje ir kai kuriose kitose žiniasklaidos priemonėse pasirodanti informacija apie tuometinio Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Dariaus Raulušaičio neva padarytus pažeidimus tiriant PVM grobimų bylas, jas skaidant epizodais, neinkriminuojant sunkių nusikaltimų, nepagrįstai atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės ir pan. yra netiksli, pateikiama tendencingai ir klaidina visuomenę. „Prokuroras D. Raulušaitis visus jam pavestus PVM grobimų tyrimus organizavo tinkamai, daugelis jo organizuotų tyrimų nurodytini kaip sektini prokuroro veiklos pavyzdžiai, jais remiamasi formuojant tokių veikų tyrimo praktiką“, - sako generalinis prokuroras Darius Valys.

Interpretacijos dėl kai kurių prokuroro D. Raulušaičio sprendimų atskirti ikiteisminius tyrimus yra aiškiai klaidinančios visuomenę ir tendencingos. Kai kurie žurnalistai painioja du visiškai skirtingus dalykus: 1) sunkaus tęstinio nusikaltimo suskaidymą epizodais į kelis nesunkius nusikaltimus; 2) ikiteisminio tyrimo atskyrimą dėl viso sunkaus tęstinio nusikaltimo, jo niekaip neskaidant, nekeičiant bendrininkavimo formos ar kaip nors kitaip nepalengvinant įtariamojo padėties. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmasis atvejis yra netoleruotinas ir taisytinas, o antrasis – visiškai normalus proceso sprendimas, gana dažnai padedantis greičiau ištirti nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad tam tikrais atvejais tai yra vienintelis būdas ištirti didžiules, labai daug įtariamųjų turinčias bylas.

Žiniasklaidos aptarinėjamuose prokuroro D. Raulušaičio organizuotuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai buvo įteikti daugiau nei po 80 fizinių asmenų ir dar po kelias dešimtis juridinių asmenų, kiekvienam iš jų inkriminuojant kartais net po kelias dešimtis nusikaltimų. Viename ikiteisminiame tyrime tirti kelių šimtų asmenų padarytus šimtus nusikaltimų yra neįmanoma, be to, tokia byla niekada negalėtų būti išnagrinėta teisme. Dėl šios priežasties prokuroro pasirinkti taktiniai tyrimo organizavimo sprendimai – iš pagrindinio tyrimo atskirti tyrimus dėl atskirų įmonių ir jų atstovų padarytų nusikalstamų veikų – laikytini visiškai pagrįstais ir teisingais. Pastebėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra individuali ir nepriklauso nuo to, kelių asmenų veikos tiriamos vieno tyrimo metu.

Prokuratūra pripažįsta, kad tiriant PVM grobimų bylas buvo padaryta kvalifikavimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, tokius nusikaltimus darantiems asmenims neinkriminuojant kai kurių Baudžiamajame kodekse numatytų sunkių nusikaltimų, tačiau atkreipia dėmesį, kad prokuroro D. Raulušaičio organizuotuose tyrimuose tokių klaidų padaryta nebuvo. Dar daugiau, būtent prokuroras D. Raulušaitis šias problemas ir iškėlė. Minėtos kvalifikavimo klaidos buvo konstatuojamos dar 2007 m. ir 2008 m. prokuroro D. Raulušaičio parengtose apžvalgose, apie tai ne kartą kalbėta įvairių pasitarimų, seminarų, mokymų prokurorams metu.

Š. m. vasario 17 d. rodytoje laidoje „Paskutinė instancija“ buvo kalbama apie tai, kad prokuroras D. Raulušaitis buvusiam Alytaus merui Česlovui Daugėlai neva leido išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Informuojame, kad vienas iš kelių dešimčių minėtu būdu atskirtų tyrimų buvo tyrimas ir dėl buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos bei jo vadovautos UAB „Kortas“ veiksmų, 2003 m. į UAB „Kortas“ apskaitą įtraukiant dvi suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, dėl ko į valstybės biudžetą buvo nesumokėta apie 4000 Lt PVM bei 3385 Lt pelno mokesčio. Atkreipiame dėmesį į tai, kad asmuo už tokio pobūdžio nusikaltimą baudžiamąja tvarka gali atsakyti tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 182 str. 1 d., 4 d.), ir pažymime, kad šiuo atveju baudžiamasis persekiojimas dėl Č. Daugėlos ir UAB „Kortas“ padarytų nusikaltimų buvo pradėtas būtent prokuroro D. Raulušaičio reikalavimu. Ikiteisminio tyrimo metu Č. Daugėla prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atlygino visą biudžetui padarytą žalą, susitaikė su Valstybine mokesčių inspekcija bei įvykdė kitas Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje nurodytas sąlygas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, patvirtinančiu prokuroro nutarimą, Č. Daugėla buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta Baudžiamojo kodekso numatyta poveikio priemonė – 1300 Lt įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pastebėtina, kad aptariamas sprendimas buvo priimtas 2008 m. ir tuo metu nebuvo jokių duomenų apie Č. Daugėlos galimai padarytas kitas nusikalstamas veikas. Č. Daugėlos veikos, dėl kurių šiuo metu atliekamas tyrimas, buvo padarytos gerokai vėliau.

---