„Prokuroras privalo gerbti teisinės valstybės principus, nekaltumo prezumpciją, pagrindines žmogaus teises ir laisves, būti žmogaus saugumo garantas ir teisėtų interesų gynėjas.“
Generalinis prokuroras Darius Valys
  neįgaliesiems

      

                   

           




Atgal   
Prekyba žmonėmis tarptautiniu lygiu: kaip įrodyti įtariamųjų išankstinį susitarimą?
Turėtų bendrauti tiesiogiai
Praėjusią savaitę Lenkijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje prokurorai sprendė, kaip efektyviau kovoti su prekyba žmonėmis, nelegalia migracija, šiuolaikinės vergystės formomis ir kitu organizuotu nusikalstamumu tarptautinėje erdvėje. Pasak Ramūno Dobrovolskio, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis svarbūs trys dalykai. Pirmiausia reikėtų suderinti šalių teisės sistemas esminėse baudžiamojo proceso stadijose, antra – skatinti atskirų valstybių kompetentingų institucijų tiesioginį teisinį bendradarbiavimą, mažinant biurokratinių tarpinių grandžių skaičių, ir trečia – stiprinti tyrėjų ir prokurorų sąveiką su tarptautinę teisinę pagalbą organizuojančiais, t. y. teisinės pagalbos prašymus rengiančiais, prokurorais. „Stiprinti šį bendradarbiavimą yra mūsų, prokurorų ir tyrėjų, valios reikalas. Teisinės pagalbos prašymus rengiantys prokurorai turi maksimaliai atsižvelgti į savo klientų – aš sąmoningai vartoju šį žodį, – t. y. bylas tiriančių tyrėjų ir prokurorų, interesus. Kita vertus, bylų tyrėjai ir tokioms byloms vadovaujantys prokurorai turėtų garbės reikalu laikyti domėjimąsi pagrindiniais tarptautinio teisinio bendradarbiavimo aktais ir jų išmanymą, žinoti kompetentingas institucijas, ypač jų kontaktinius duomenis“, – pabrėžė konferencijoje kalbėjęs prokuroras R. Dobrovolskis. Tokių išvadų prokuroras priėjo vadovaudamas ikiteisminiams tyrimams dėl prekybos žmonėmis.
 
Sąvadauja ne tik tautiečiai
Prokuroras konferencijoje pasakojo, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare devyni Lietuvos piliečiai susibūrė į organizuotą grupę, kuri gerą pusmetį verbuodavo merginas Lietuvoje ir dažniausiai apgaulingais pretekstais nuviliodavo jas į Jungtinę Karalystę, kur parduodavo bendrininkams – albanų tautybės sąvadautojams ir jų pagalbininkėms lietuvėms. Bylos duomenimis, ši organizuota grupė išvežė bei pardavė apie 40 moterų, tarp kurių buvo ir Rusijos piliečių. Baudžiamojoje byloje nustatyta 14 nukentėjusių moterų, kurių amžius nuo 16 iki 24 metų.
Jungtinės Karalystės iniciatyva ši byla dėl teisinės pagalbos prašymų vykdymo koordinavimo buvo registruota Eurojuste. Vėliau įregistruotos dar kelios bylos dėl tų pačių asmenų iš Lietuvos padarytų nusikaltimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Jungtinės Karalystės pareigūnai atskirai tyrė asmenų, įsigijusių merginas, nusikalstamas veikas. Tik Lietuvoje šių asmenų veiką bandyta kvalifikuoti kaip organizuotos grupės veikimą.
 
Įvardijo praktines problemas
Pasak R. Dobrovolskio, tiriant šią bylą tarptautiniu mastu kilo keletas praktinių problemų. Pvz., Jungtinėje Karalystėje buvo tiriamos trys atskiros, tarpusavyje formaliai nesusijusios bylos, o Lietuvoje tiriamoje byloje nebuvo žinoma užsienio kolegų surinkta informacija apie nukentėjusias merginas ir potencialius įtariamuosius. Kita probleminė sritis – tyrimą atliekantiems pareigūnams nebuvo aiškūs tarptautinės jurisdikcijos klausimai. Pvz., nežinant, jog Jungtinės Karalystės teisės sistema neleidžia patraukti baudžiamojon atsakomybėn už veikas, padarytas Lietuvoje, ir dėl to nederinant tarpusavio veiksmų, dalis kaltininkų galėjo išvengti atsakomybės. Tai, kad Jungtinė Karalystė nėra Europos konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo dalyvė ir dėl to šioje valstybėje gauti proceso dokumentai negalėjo ir negali būti išsiųsti į Lietuvą be mūsų šalies prašymo, tarptautinio tyrimo metu taip pat kėlė rimtų teisinių problemų. „Sudėtinga tyrimo aplinkybe turiu pripažinti faktą, jog skirtingi teisiniai nukentėjusiųjų ir ypač nepilnamečių parodymų įforminimo reikalavimai neleido keistis proceso dokumentais. Taip ir liko neaišku, kaip abiejų valstybių institucijoms įrodinėti Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje veikusių įtariamųjų susitarimą prekiauti žmonėmis ir jų veikimą organizuotoje grupėje“, – dėstė prokuroras.
 
Sulaikyti padėjo koordinuoti veiksmai
Tyrimas dėl prekybos žmonėmis pajudėjo po Eurojuste įvykusio koordinacinio abiejų valstybių pareigūnų ir jų atstovų Europole pasitarimo. Visi duomenys apie nuo tų pačių įtariamųjų galimai nukentėjusias merginas buvo perduoti Šiaulių apygardos prokuratūrai. Pagal numatytą bendro tyrimo planą Jungtinės Karalystės pareigūnai keletą kartų vyko į Lietuvą dalyvauti vykdant Jungtinės Karalystės teisinės pagalbos prašymus. Gauti duomenys buvo itin svarbūs ir Lietuvoje tiriamai bylai. Lietuvos prokuroras dalyvavo vykdant Lietuvos teisinės pagalbos prašymą Jungtinėje Karalystėje. Informacija buvo keičiamasi ir per nacionalinius biurus Europole. Tokių informacijos mainų rezultatas – Jungtinėje Karalystėje su parduoti gabentomis merginomis buvo sulaikytas vienas kurjerių. Prokurorų bendradarbiavimas sudarė palankias sąlygas skubiai parengti ir suderinti Europos arešto orderio formuluotes, be kurių neįmanomas skubus vykdymas. Eurojuste taip pat buvo išspręsta baudžiamojo proceso dokumentų perdavimo problema – koordinaciniuose pasitarimuose išsiaiškinus, kokiais tyrimui reikšmingais duomenimis disponuoja kiekviena pusė, buvo pasikeista teisinės pagalbos prašymais, o šių pagrindu buvo galima gauti proceso dokumentus.
„Liko globalioji problema – kaip įrodyti albanų ir lietuvių kilmės įtariamųjų išankstinį susitarimą organizuojant prekybą merginomis iš Lietuvos. Jei žvelgsime tik iš savo varpinės, į teismus bus perduotos nedidelės bendrininkų grupės. Jei duomenimis ir proceso dokumentais bus pasikeista laiku, – bus galima įrodinėti tarptautinio pobūdžio organizuotos grupės padarytus nusikaltimus. Todėl vos tik gavus duomenų apie įtariamųjų veiklą kitose valstybėse, nedelsiant reikėtų kreiptis į Europolo nacionalinį biurą, kuriame paprastai yra daug analitinės informacijos. Ši informacija turėtų būti naudojama procesinių įrodymų paieškai ir įforminimui, o Eurojustui perduota informacija turėtų padėti organizuojant tyrimo veiksmus keliose valstybėse“, – konferencijoje dalyvavusius kolegas ragino prokuroras R. Dobrovolskis.

 
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius, tel.: 266 2366, 266 2368, 266 2319, 8 687 47705


Į viršų

      
     



            


 

 

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Generalinė prokuratūra: Rinktinės g. 5A, LT-01515, Vilnius. Tel. (8 5) 266 2305, faks. (8 5) 266 2317, el. paštas  
Kodas 288603320. Duomenys apie Lietuvos Respublikos prokuratūrą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
© Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2006. Visos teisės saugomos.