Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu šiandien priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo. Su tokiu prašymu kovo 27 d. į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius, po to, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) viešai paskelbė VSD veiklos parlamentinio tyrimo duomenis.

VSD vertinimu, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu paviešinus VSD veiklos parlamentinio tyrimo duomenis, buvo atskleista Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį sudaranti informacija. Tuo tarpu iš Seimo pateiktos medžiagos matyti, jog NSGK pirmininkas bei už informacijos išslaptinimą balsavę komiteto nariai vertino komiteto darbo metu surinktą medžiagą kaip jų parengtą įslaptintą informaciją, todėl jie buvo įsitikinę, kad nepažeidė minėto įstatymo.

Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kostatuojama, jo VSD prašoma įvertinti faktinė situacija apibūdintina kaip dviejų Lietuvos Respublikos paslapčių subjektų – Seimo ir VSD ginčas dėl įslaptintos informacijos naudojimo ir išslaptinimo teisės. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus bei jų įgyvendinimą Lietuvos Respublikos institucijose koordinuoja kolegiali institucija – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, tačiau nei viena iš ginčo šalių į šią komisiją nesikreipė. Pažymėtina, jog šios komisijos sprendimai privalomi visiems paslapčių subjektams.

Dviprasmiškai reglamentuodama kai kuriuos su paslapčių apsauga susijusius klausimus bei palikdama galimybę skirtingai traktuoti konkrečių teisės normų turinį, valstybė sukuria situaciją, kuomet asmens veikimas vienu iš galimų būdų gali būti vertinamas ir kaip nusikalstamas, ir kaip nenusikalstamas. Valstybė neturi teisės traukti asmens atsakomybėn jei jos nustatytos elgesio taisyklės buvo nevienareikšmės, dviprasmiškos ir asmuo, pagrįstai manydamas, jog veikia teisėtai, pasirinko vieną iš elgesio variantų. Tai prieštarautų baudžiamojo proceso principams bei keltų pagrįstų abejonių dėl galimybės konstatuoti visų būtinų nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje. Konstatuotina, jog išslaptindami aptariamą įslaptintą informaciją NSGK nariai dėl dviprasmiškų įstatymo nuostatų formuluočių suvokė savo veiką kaip atitinkančią ginčytinų įstatymo nuostatų reikalavimus, t. y. padarė pateisinamą teisinę klaidą.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tad nesant būtino subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta.

---

 

 Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius, tel.: 266 2368, 8 618 13732