Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyrius analizavo teismų sprendimus, nuosprendžius ir nutartis, kuriais 2006 metais buvo atmesti prokurorų ieškiniai dėl viešojo intereso gynimo, pateikti civilinio ir baudžiamojo procesų bei Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš prokurorų 2006 metais teismuose išnagrinėtų 1 tūkst. 406 ieškinių, atmesti tik 37 arba apie 3 proc. visų išnagrinėtų ieškinių. Iš atmestų prokurorų procesinių dokumentų, 17 buvo išnagrinėti baudžiamosiose, 11 civilinėse ir 9 administracinėse bylose. „Analizuojame prokurorų darbą įvairiais aspektais, dažniausiai – pagal pateiktų procesinių dokumentų pobūdį, pavyzdžiui, dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pan., stengiamės įvertinti, kokią įtaką teismų praktikai turėjo prokurorų veikla“, – teigia Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Daiva Alechnavičienė.

Atliktas apibendrinimas parodė, kadteismai daugiausiai atmetė prokurorų ieškiniųdėl nusikalstama veika valstybei, kuriai atstovauja Valstybinė ligonių kasa, padarytos žalos atlyginimo (11). Išanalizavus teismo sprendimus šios kategorijos bylose, padaryta išvada, kad kai kaltinamasis nusikalstama veika padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai atlygina iki nuosprendžio priėmimo baudžiamojoje byloje, išnyksta valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro teikto civilinio ieškinio pagrindas, todėl reiktų jo atsisakyti patiems prokurorams, nelaukiant teismo sprendimo.

Apibendrinimas parodė, kad teismai itin atidžiai vertina visas aplinkybes, spręsdami bylas, susijusias su fizinių asmenų interesais, pvz. tokius opius klausimus kaip vaikų atskyrimas nuo tėvų. Todėl teikdami ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo prokurorai turėtų atkreipti dėmesį į tokią teismų praktiką, kai „atskiritėvų išgėrimo faktai dar nėra vertinami kaip nuolatinis girtavimas ar nesirūpinimas vaikais, kaiteismas netinkamai savo pareigas vaikams vykdžiusiųtėvų naudai vertina aplinkybes, kad vaikai švariau, gražiau aprengti, patys tėvai tapo kultūringesni, pradėjo dengti įsiskolinimus už komunalinius mokesčius ir pan. Būtent tokiais argumentais remiantis buvo atsisakyta tenkinti keletą prokuroro ieškinių“, – rašoma pažymoje.

Atsižvelgiant į fizinio asmens interesus, panašiai sprendžiamos ir civilinės bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu – tas faktas, kad asmuo serga psichine liga, dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį neveiksniu.

Tačiau, pasak Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės Daivos Alechnavičienės, kartais teismai prokuroro ieškinius atmeta nesant tam pakankamo teisinio pagrindo. Tai parodė ir apibendrinimo rezultatai. Dėl to prokurorai naudojasi procesine teise skųsti tokius teismo sprendimus. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos prokuroro ieškinys panaikinti teisinę pastatų, įgytų už valstybės lėšas, konkrečiai – 1 mln. 400 tūkst. (sandoriai sudaryti 2001 ir 2003 m.), bet nuosavybės teise įformintų Šiaulių universiteto vardu, registraciją, grąžinti nuosavybės teises valstybei ir pripažinti universiteto sudarytą panaudos sutartį negaliojančia, buvo atmestas, todėl, kad prokuroras neginčijo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, o registracija buvo atlikta būtent šios sutarties pagrindu. Tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą prokuroras apskundė. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad prokuroras pateikė ieškinį, siekdamas apginti valstybės interesą, tačiau į bylą neįtraukė valstybės kompetentingos institucijos, todėl valstybės interesai šioje byloje, teismo nuomone, nebuvo visapusiškai atstovaujami ir ginami. Vadovaudamasis šiuo ir kitais argumentais, teismas priėmė sprendimą bylą grąžinti į pirmosios instancijos teismą. Vyriausybės pavedimu šioje byloje Teisingumo ministerijai pavesta atstovauti valstybei. Byla dar neišnagrinėta.

Nepatenkintų prokuroro ieškinių pasitaikė ir civilinėse bylose dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (2), dėl turtinės žalos atlyginimo (1), dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose (2), dėl neteisėto disponavimo valstybės turtu (1), taip pat dėl tėvų valdžios apribojimo (3), dėl teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimo (1), dėl leidimo išdavimo priimti rūpintojui palikimą nepilnamečio vardu (1), dėl asmenų pripažinimo neveiksniais ar ribotai veiksniais (2). Teismas taip pat atsisakė priimti prokuroro prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Apibendrinamojoje pažymoje konstatuota, kad net ir atmesti prokurorų ieškiniai nebuvo aiškiai nepagrįsti, jie pateikti esant įstatyminiam pagrindui. Nors dalis prokurorų ieškinių ir nebuvo patenkinti, tačiau tokiu būdu buvo formuojama tiek teismo, tiek ir prokuratūros veiklos praktika nagrinėjant tam tikro pobūdžio bylas dėl viešojo intereso gynimo.

---

 

Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius, tel.: 266 2366, 8 687 47705