Nutrauktuose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose asmenims buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, – vienam įtariamajam įkalinimo įstaigose vidutiniškai teko praleisti beveik mėnesį – 29,5 dienų. Toks faktas konstatuotas Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriui atlikus teritorinių prokuratūrų baudžiamųjų bylų analizę šiuo aspektu.

 

Pernai teritorinėse prokuratūrose buvo nutraukti 65 tūkst. 823 ikiteisminiai tyrimai – 3063 arba 4,9 proc. daugiau nei 2005 m. Nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičius, kuriuose asmenys buvo suimti, atskirose apygardose svyruoja nuo 52 iki 23. Visose apygardų prokuratūrose, išskyrus Klaipėdą, nutrauktų tyrimų skaičius padidėjo. Devyniose teritorinėse prokuratūrose – Visagino, Jurbarko, Kelmės, Mažeikių, Pasvalio, Prienų, Šilalės, Varėnos ir Zarasų – tyrimų, kuriuose buvo suimti asmenys, nebuvo nutraukta.

„Statistika rodo, kad žmogaus teisės nėra visiškai apsaugotos“, – apibendrinimo rezultatus įvertino generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Prokuratūros vadovo nuomone, padidėję skaičiai įpareigoja prokurorus stiprinti ikiteisminių tyrimų kontrolę ir užtikrinti, kad tyrimo eigoje būtų laikomasi proporcingumo principo. „Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo prokurorai turi ne tik įvertinti suėmimo taikymo pagrindus ir sąlygas, bet ir įvertinti, ar proceso tikslų negalima pasiekti kitomis procesinės prievartos priemonėmis“, – sakė generalinis prokuroras.

Analizuojant nutrauktų ikiteisminių tyrimų, kuriuose buvo suimti asmenys, statistiką, atkreiptas dėmesys, kad lyginant su visų nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičiumi, tokių ikiteisminių tyrimų skaičius sąlyginai yra nedidelis – 2006 metais jis siekė 183 ir sudarė 0,27 proc. visų nutrauktų ikiteisminių tyrimų. Didžiausias nutrauktų ikiteisminių tyrimų, kuriuose buvo suimtų asmenų, santykis buvo Panevėžio apygardos (0,62 proc. visų nutrauktų tyrimų), o mažiausias – Vilniaus apygardos prokuratūrų veiklos teritorijoje (0,2 proc. visų nutrauktų tyrimų).

Paskaičiuota, kad vidutinė asmenų suėmimo trukmė buvo – 29,5 dienos. Vilniaus apygardoje – 32,5 dienos, Kauno apygardoje – 29,6 dienos, Klaipėdos apygardoje – 27 dienos, Šiaulių apygardoje – 11,5 dienos ir Panevėžio apygardoje 47 dienos. Dažniausiai buvo nutraukiami ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių ir plėšimų.

 

Daugiausia ikiteisminių tyrimų, kuriuose asmenims skirtas suėmimas, buvo nutraukta, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo pagrindu nutraukti 106 arba 57,9 proc. visų nutrauktų tyrimų. Taip pat nemažai ikiteisminių tyrimų (54 arba 29,5 proc.) buvo nutraukta, kai paaiškėjo įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Parengtame apibendrinime pažymima, kad nei 2005, nei 2006 metais nebuvo suimtų įtariamųjų atžvilgiu nutrauktų ikiteisminių tyrimų dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, tačiau 3 ikiteisminiai tyrimai (apgaulingas apskaitos tvarkymas; sukčiavimas ir turto iššvaistymas; savavaldžiavimas) buvo nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

 

Pagrindine ikiteisminių tyrimų, kuriuose buvo suimtų asmenų, nutraukimo priežastimi nurodoma, kadikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Teritorinės prokuratūros skirtingai įvardijo priežastis, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos prokuratūra nurodė, kad nukentėjusieji, liudytojai, įtariamieji pakeitė parodymus, o kitų duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesurinkta. Klaipėdos apygardos prokuratūra paaiškino, kad dažniausia tyrimų nutraukimo priežastis – nenuoseklūs, prieštaringi liudytojų parodymai, jų keitimas, kliūtys atpažįstant nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis, nepaneigtos įtariamųjų versijos, nepašalinti prieštaravimai ir abejonės dėl įtariamųjų kaltės. Kita ikiteisminių tyrimų, kuriuose buvo suimtų asmenų, nutraukimo priežastis – įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymas.
Kartais tyrimai buvo nutraukiami, kai asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi arba, kai buvo nustatomos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, paaiškėjo aplinkybės, kad turi vykti privataus kaltinimo bylų procesas; suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, nusikalstama veika buvo mažareikšmė, kt.

Bendras nutrauktų ikiteisminių tyrimų, kuriuose buvo suimtų asmenų, skaičius padidėjo. Tačiau mažas nutrauktų tyrimų, kuriuose buvo suimti asmenys, skaičius, lyginant su visais nutrauktais tyrimais, rodo, kad prokurorai pagrįstai ir tik turėdami pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, kreipėsi į teismus dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo. Konstatuota, kad nežiūrint į objektyvias priežastis, susijusias su ikiteisminių tyrimų specifika, vidutinę suėmimo trukmę galima būtų sumažinti, jeigu prokurorai griežčiau laikytųsi Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, spartintų procesą tokiose bylose ir nedelsiant priimtų nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį, jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo pagrindai ar nelieka jam taikyti reikalingų sąlygų. „Netoleruotina praktika, kai prokuroras, nors  suėmimo pagrindai išnyko, nepriima nutarimo, o laukia iki pasibaigs teismo nutartimi paskirtas suėmimo terminas ir suimtasis bus paleistas į laisvę prokurorui nepriimant jokio procesinio sprendimo. Kita vertus, tyrimas, kuriame asmeniui taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, turi vykti maksimaliai sparčiai“, – sakė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Suėmimas, kaip ir bet kokia kita kardomoji priemonė, ikiteisminio tyrimo metu gali būti skiriamas įtariamajam tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Tačiau vien tik tokių duomenų buvimas yra nepakankamas pagrindas ir sąlyga įtariamajam paskirti suėmimą. Skiriant suėmimą, be duomenų apie įtarimo pagrįstumą, turi būti laikomasi kardomųjų priemonių skyrimo bendrųjų nuostatų, suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų bei suėmimo skyrimo tvarkos.

---

 

Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius, tel.: 266 2366, 8 687 47705

 

Cituodami pranešimus nurodykite informacijos šaltinį