Pirmąjį šių metų pusmetį Generalinė prokuratūra analizavo, kaip atliekami pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymų ikiteisminiai tyrimai.

Analizės rezultatai parodė, kad 2006 m. prokurorai organizavo 163 PVM grobimų tyrimus. Daugiausia, 44 tyrimus – Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorai, 31 – Šiaulių apygardos teritorinių prokuratūrų prokurorai. Daugiausia PVM grobimų ikiteisminių tyrimų patys pradėjo Generalinės prokuratūros, Panevėžio ir Vilniaus apygardų teritorinių prokuratūrų prokurorai – atitinkamai 23, 19 ir 15. Didžiąją dalį 2006 m. organizuotų PVM grobimų tyrimų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai – 141 tyrimas, kitus 22 tyrimus atliko policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

Apibendrinimą parengęs Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Darius Raulušaitis sakė, kad galima išskirti tris pagrindinius PVM grobimų modelius: „dažniausiai pridėtinės vertės mokestis grobstomas naudojant suklastotus dokumentus, kuriais imituojamas prekių ar paslaugų įsigijimas iš kitų šalies teritorijoje veikiančių įmonių. Toks veikos modelis nustatytas 52 proc. išaiškintų nusikaltimų. Kiek rečiau nelegaliai įsigytoms prekėms legalizuoti naudojami suklastoti dokumentai apie tariamai teisėtą šių prekių įsigijimą, vėliau tokias prekes parduodant kitiems ūkio subjektams (31 proc.) arba suklastoti dokumentai naudojami imituojant prekių eksporto operacijas (14 proc.).“

Analizuojant 2006 m. organizuotus PVM grobimų tyrimus, konstatuota, kad visais atvejais tokio pobūdžio nusikalstamos veikos buvo kvalifikuojamos kaip sukčiavimai, dažniausiai kartu inkriminuojant apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų suklastojimą. Daugelyje ikiteisminių tyrimų, surinkus duomenų, kad realių įmonių vadovams pagal suklastotas PVM sąskaitas-faktūras už tariamai įmonės pirktas prekes ar paslaugas sumokėti pinigai vėliau buvo grąžinami grynais, taip pat, reikšti įtarimai dėl įmonės lėšų pasisavinimo. Asmenims, faktiškai valdžiusiems fiktyvias, realios veiklos nevykdančias įmones, kurių vardu išrašytos suklastotos PVM sąskaitos-faktūros vėliau įtrauktos į realiai veikiančių įmonių buhalterinę apskaitą, bei asmenims, vadovavusiems tokioms įmonėms, teikti pranešimai apie įtarimus dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos. Pasak prokuroro D. Raulušaičio, kai kuriuose ikiteisminiuose tyrimuose, gavus duomenų, kad į realiai veikiančios įmonės buhalterinę apskaitą įtrauktos suklastotos PVM sąskaitos-faktūros, kurios vėliau buvo įtrauktos ne tik į PVM deklaracijas, bet ir į juridinių asmenų pelno mokesčio deklaracijas, tokiu būdu sumažinant į biudžetą mokėtiną pelno mokestį, – tokių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims teikti pranešimai apie įtarimus ir dėl juridinių asmenų pelno mokesčio užvaldymo apgaule. Kai kuriais atvejais, asmenims valdžiusiems ištisus tinklus fiktyvių, realios veiklos nevykdančių įmonių ir išvysčiusiems ištisas suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų ir kitų dokumentų išrašinėjimo sistemas, inkriminuotas dalyvavimas nusikalstamame susivienijime.

„PVM grobimų ikiteisminius tyrimus organizuojantys prokurorai 2006 m. sprendė juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimus. Analizuojamu laikotarpiu organizuotuose PVM grobimų tyrimuose pranešimai apie įtarimus buvo įteikti iš viso 63 juridiniams asmenims. Nemažai bylų, kuriose kaltinami juridiniai asmenys, perduota teismams“, – sakė prokuroras D. Raulušaitis.

Iš viso 2006 m. teismui dėl PVM grobimų prokurorai perdavė 47 baudžiamąsias bylas, kuriose kaltinama 210 asmenų dėl beveik 17,4 mln. litų PVM pagrobimo. Palyginus su 2005 m. statistiniais rodikliais PVM grobstymo tyrimai žymiai pagerėjo.

 

 

Kalbinome Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorą Darių Raulušaitį.

 

 

Trumpai galiu pasakyti, kad PVM grobstymo modeliai priklauso nuo šio mokesčio surinkimą reglamentuojančių teisės aktų ir teisėsaugos pareigūnų veiksmų.

Antai 1996-1999 m. populiariausi PVM grobstymo modeliai buvo grindžiami fiktyviomis prekių eksporto operacijomis, kai klastojant dokumentus būdavo kuriama fikcija apie realiai neegzistuojančių prekių eksportą. Pasienio policijos postus aprūpinus vaizdo stebėjimo sistemomis šis modelis buvo patobulintas. Per valstybės sieną imta važinėti tuščiais ar menkaverčių prekių prikrautais vilkikais, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad jie gabena didelės vertės krovinius. Minėtų PVM grobstymo modelių esmė buvo suklastotų eksporto deklaracijų pagrindu iš mokesčių administratoriaus susigrąžinti už tariamai įsigytas ir eksportuotas prekes sumokėtą PVM. Sustiprinus muitinės ir pasienio kontrolę, PVM grobstymų atvejų imituojant fiktyvų prekių eksportą beveik nepasitaiko.

Tačiau PVM grobstytojai pradėjo vis labiau skverbtis į prekybos mediena, metalais, naftos produktais ir įvairių paslaugų teikimo sritis. Praėjusių keleto metų vienas iš populiariausių PVM grobstymo modelių pasireiškė medienos (įskaitant ir vogtos, neteisėtai iškirstos ar atgabentos kontrabanda iš rytų valstybių) supirkinėjimu iš privačių asmenų, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad mediena įsigyta iš įmonių – PVM mokėtojų. Realiai nuo tokių sandorių jokie mokesčiai nebuvo mokami. Vėliau minėtu būdu įsigyta mediena, jau su PVM, būdavo parduodama realiai veikiančioms įmonėms. Tokiais atvejais neteisėtai išvengiama gyventojų pajamų mokesčio ir neteisėtai užvaldomas PVM.

Tas pats PVM grobstymo modelis naudojamas ir prekybos naftos produktais, metalais, žuvies pramonės produkcija srityse.

 

 

Atskiro aptarimo reikalauja pastaraisiais metais populiariausias PVM grobstymo modelis, kuris pasireiškia suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų įtraukimu į realiai veikiančių įmonių buhalterines apskaitas ir mokesčių administratoriui teikiamas PVM bei juridinių asmenų pelno mokesčio deklaracijas.

Šio modelio esmę sudaro tai, kad realiai veikiančios įmonės vadovai, siekdami mažinti gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kaštus, samdo nelegalius darbuotojus ar perka kontrabandos ar kitokiu neteisėtu būdu rinkoje atsiradusias žaliavas, kurios yra gerokai pigesnės. Tiek nelegaliems darbuotojams apmokėti, tiek nelegaliai rinkoje esančioms žaliavoms įsigyti reikalingi gryni ir įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai. Šiuo tikslu į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukiamos fiktyvių, jokios realios veiklos nevykdančių įmonių vardu išrašytos PVM sąskaitos-faktūros apie tariamai minėtai realiai veikiančiai įmonei parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Paprastai tokiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodoma, kad realiai veikiančiai įmonei buvo pateikta greitai suvartojamų prekių (pvz., reklaminių lankstinukų) ar sunkiai patikrinamų paslaugų (pvz., aplinkos tvarkymo, reklamos, pervežimo, statybos ir pan.).

Realiai veikiančių įmonių finansininkai ar vadovai tokių PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu bankiniais pavedimais ar pagal kasos išlaidų orderius grynais pinigais daro apmokėjimus ir aptariamose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas pinigų sumas perduoda šias sąskaitas išrašiusioms fiktyvioms, realios veiklos nevykdančioms įmonėms. Šias įmones įsteigę ir faktiškai valdantys asmenys gautus pinigus išgrynina ir pasilikę sau iš anksto aptartą pinigų sumą, kitus grynais perduoda realiai veikiančios įmonės direktoriui ar kitam atstovui.

Aptariamu būdu į realiai veikiančių įmonių buhalterinę apskaitą įtraukus suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, jose nurodyti duomenys apie tariamai sumokėtą pirkimo PVM įtraukiami ir į Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas PVM deklaracijas, – tokiu būdu neteisėtai sumažinant įmonei priklausančio mokėti PVM sumą.

Be to, tokiose PVM sąskaitose–faktūrose nurodyti duomenys apie tariamai įmonės patirtas sąnaudas įtraukiami į VMI teikiamas juridinių asmenų pelno mokesčio deklaracijas, – tokiu būdu neteisėtai sumažinant įmonei priklausantį mokėti pelno mokestį.

Asmenys išrašinėjantys ir realiai veikiančioms įmonėms pardavinėjantys suklastotas PVM sąskaitas-faktūras paprastai kontroliuoja po keliolika ar net keliasdešimt realios veiklos nevykdančių įmonių. Tokia veikla dažnai yra pagrindinis jų užsiėmimas bei pragyvenimo šaltinis. Minėtų fiktyvių įmonių akcininkais ir vadovais paprastai yra apiforminti asocialūs asmenys arba tokios įmonės įsteigiamos ar nuperkamos panaudojant pamestus kitų asmenų dokumentus.

 

 

Vertinant aptartus PVM grobstymo modelius, pažymėtina, kad pastaruoju metu beveik visais atvejais PVM grobstymams buvo naudojamos fiktyvios įmonės, nevykdančios realios veiklos. Tokių įmonių egzistavimas šiuo metu yra esminė sąlyga, sudaranti prielaidas grobstyti PVM. Pažymėtina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pastaraisiais metais įdiegus ir pradėjus taikyti PVM rizikos valdymo sistemą buvo pradėta daugiau dėmesio skirti asmenų, siekiančių įregistruoti naujas įmones, patikrinimui. Tai davė apčiuopiamų rezultatų – sumažėjo nusikalstamai veiklai vykdyti naudojamų naujai įsteigtų įmonių.

Kita vertus, minėtos sistemos įdiegimas sukčiauti siekiančius asmenis paskatino ieškoti naujų būdų tokių įmonių įsigijimui. Pastaruoju metu, užuot naujai steigę tokias įmones, nusikaltėliai jas įsigyja nupirkdami kitų asmenų anksčiau įsteigtų įmonių akcijas. Analizuojant šiuo metu galiojančią teisinę bazę, reglamentuojančią įmonės akcijų pirkimą-pardavimą, prognozuotina, kad toks fiktyvių realios veiklos nevykdančių įmonių įsigijimo būdas ateityje populiarės, todėl valstybė turėtų griežtinti atitinkamas tvarkas.

 

 

Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai gana nenuosekliai reglamentuoja įmonių įsigijimą. Šimto procentų įmonės akcijų pirkimas-pardavimas įmonės valdymo aspektu sukelia iš esmė tokias pat teisines pasekmes kaip ir įmonės pirkimas-pardavimas, tačiau teisės aktų reikalavimai abiem šiais atvejais skiriasi. Perkant akcijas pakanka sudaryti paprastos rašytinės formos sutartį (Akcinių bendrovių įstatymas), o perkant įmonę turi būti sudaroma notarinės formos sutartis, kuri privalomai registruojama juridinių asmenų registre (Civilinis kodeksas). Manau, kad akcijų įsigijimo apskaita turėtų būti griežtinama.

---

 

Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius, tel.: 266 2366, 8 687 47705

 

Cituodami pranešimus nurodykite informacijos šaltinį