Pernai šalies prokuratūra pradėjo 173 ikiteisminius tyrimus, susijusius su pažeidimais aplinkos apsaugos srityje. Tai tokie nusikaltimai kaip neteisėtas kenksmingų, nuodingų ar radioaktyviųjų medžiagų įgijimas, laikymas ar naudojimas, ekologinės avarijos, teršalų išsiliejimas, neteisėtos statybos saugomose teritorijose, aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimai, saugomų teritorijų ar gamtos objektų suniokojimas, neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas, miško kirtimas ir kitos panašios nusikalstamos veikos.

Didžioji dalis aptariamos kategorijos tyrimų – 149 arba 86 proc. atlikti dėl miško medienos vagysčių bei miško ar kitokių želdinių neteisėto iškirtimo privačiuose ir valstybiniuose miškuose (neįskaičiuojant neteisėtų kirtimų saugomose teritorijose). Iš jų – 29 bylos buvo perduotos teismui, 33 tyrimai nutraukti, kiti tęsiami. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu teismui perduota bylų beveik 2 kartus daugiau, nutraukta tyrimų beveik 2,5 karto mažiau. Aplinkai padaryta žala sudaro apie 850 tūkst. litų, kai 2005 m. siekė 110 tūkst. litų.

„Akivaizdu, kad reali žala yra kur kas didesnė, nes daugumos tyrimų metų žala gamtai nenustatinėjama. Tai atvejai, kai, pavyzdžiui, miško savininkai kreipiasi dėl iškirstos ir pavogtos medienos, o proceso metu nustačius kaltininką šalys susitaiko. Šiais atvejais tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokurorai nusikaltimą kvalifikuoja kaip vagystę ir žalos gamtai neskaičiuoja“, – aiškino Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Simonas Minkevičius. Pasak prokuroro, kai vogčia kertamas miškas, pažeidžiamos miško medienos išteklių naudojimo taisyklės, nes juk kertama be leidimo. O tai reiškia, kad kaltininkas arba turi susitaikyti ir su aplinkos apsaugą administruojančia institucija, arba būti teisiamas už gamtai padarytą žalą. „Prokurorai savo veiksmais pažeidėjams turėtų priminti, kad gamta – viešojo intereso gynimo dalykas“, – sakė S. Minkevičius.

Generalinės prokuratūros duomenimis, net 9 tyrimai pradėti ar atliekami dėl aplinkos užteršimo kenksmingomis medžiagomis, 8 ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl saugomų ar kitokio neteisėto gyvūnų medžiojimo arba žvejojimo bei neteisėto disponavimo žvejojimui skirtais elektros prietaisais, 3 – dėl neteisėto žemės gelmių vertybių pasisavinimo (neleistinas statybinio žvyro kasimas), 2 – dėl teršalų išsiliejimo į aplinką, ir po 1 ikiteisminį tyrimą dėl gaisro Kuršių nerijoje, dėl pievų žolės deginimo, kai gaisras sunaikino ne tik pievą, bet ir pušų jaunuolyną bei miško paklotę, dėl neteisėto ąžuolų iškirtimo Medinių Strėvininkų kaime (Kaišiadorių raj.), dėl neteisėto vynuoginių sraigių rinkimo, supirkimo ar realizavimo, dėl neteisėto amazona amazonica rūšies papūgų įvežimo į Lietuvą neturint CITES leidimo, dėl Sartų regioninio parko Antazavės girios botaniniame-zoologiniame draustinyje iškirsto miško bei dėl neteisėto savo miško (ąžuolyno) iškirtimo Krekenavos girininkijos Eirimaičių miške. Taip pat vienas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl, kaip įtarta, nuodingų medžiagų radimo, tačiau buvo nutrauktas nustačius, kad rastoji medžiaga nėra kenksminga.

Vertindamas teritorinių prokuratūrų darbą, prokuroras Simonas Minkevičius konstatavo, kad dažnai baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas, nes paaiškėja, kad gamtai padaryta žala nedidelė, tad kalti asmenys trauktini tik administracinėn atsakomybėn. Kartais ikiteisminius tyrimus tenka nutraukti, nes skirti baudas paskuba patys aplinkosaugininkai, o Lietuvoje galioja principas, kad dukart už tą patį nusikaltimą asmenys nebaudžiami. Štai Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorai net kreipėsi į administracinį teismą, kad būtų panaikinta individualios įmonės savininkui skirta 100 litų bauda, mat jo padaryta žala gamtai buvo įvertinta daugiau nei 850 tūkst. litų. Aišku, kad baudžiamasis persekiojimas visada lėtesnis už administracinio teisės protokolo surašymą, tad, kad tokie institucijų nesusikalbėjimo atvejai nesikartotų, ketinama klausimą svarstyti atsakingų institucijų pasitarime.

Apibendrinant nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta žala gamtai, ikiteisminio tyrimo rezultatus atkreiptas dėmesys ir į nekokybišką prokurorų darbą. Pavyzdžiui, Kėdainių rajone užsienio pilietis sumedžiojo vieną iš rečiausių Lietuvoje žvėrių – ,,Raudonojoje knygoje“ įrašytą stumbro patelę. Faktiškai jo veika atitiko Baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimą, tačiau žala gamtai šiuo atveju buvo įvertinta tik 5,5 tūkst. litų, o ikiteisminis tyrimas Kėdainių rajono apylinkės prokuratūroje net nebuvo pradėtas, nors akivaizdu, kad Lietuvos stumbrų populiacijai buvo padaryta neišmatuojamo dydžio žala. „Tikiuosi, kad žalos aplinkai atvejų tyrimai pagerės, nes šios kategorijos nusikaltimų išaiškinimas paskelbtas prokuratūros prioritetine veikla“, – sakė S. Minkevičius.

Iš viso 2006 m. teismui buvo perduotos 35 bylos dėl nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta žala aplinkai (2005 m. – 20), 87 tyrimai nutraukti (2005 m. – 81). Bendra nustatyta žala aplinkai sudaro daugiau kaip 5 mln. litų (2005 m. – apie 3,5 mln.), tačiau reali aptariamos kategorijos nusikalstamomis veikomis padaryta žala gali būti kur kas didesnė.

---

 

Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius, tel.: 266 2366, 8 687 47705