Atsakymas paprastas – pagal baudžiamuosius įstatymus atsako visi asmenys. Visgi, gali susidaryti įspūdis, kad politikai nebaudžiami, nes baudžiamasis persekiojimas jų atžvilgiu nepradedamas iš karto. Be to, jis nepradedamas be Seimo leidimo. Kad paaiškėtų kodėl nustatyta tokia tvarka, reikia paaiškinti, kas yra baudžiamoji ir teisinė (ne moralinė ar politinė) atsakomybė.

Teisinė atsakomybė – tai neigiama visuomenės ir valstybės reakcija į padarytą teisės pažeidimą. Baudžiamosios atsakomybės esmė – asmens, padariusio nusikaltimą, nuteisimas ir pasmerkimas valstybės vardu. Pastaroji asmeniui atsiranda tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui.

Konstitucijoje yra įtvirtintas Seimo narių, Respublikos Prezidento, Vyriausybės narių, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų imunitetas arba asmens neliečiamybė. Tai reiškia, kad įstatymai turi užtikrinti, jog žmogus bus saugomas nuo bet kokio nepagrįsto išorinio valstybės, savivaldybių institucijų, jų pareigūnų ir tarnautojų, taip pat kitų asmenų poveikio jo gyvybei, sveikatai, fizinio aktyvumo laisvei ir bet kokio kėsinimosi į jo psichinę ir dvasinę būseną, jo intelektinę ir kūrybinę raišką.

Imunitetas – tai asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos to asmens pareigoms tinkamai atlikti. Žodis „imunitetas" kyla iš lotyniškojo immunitas, kuris reiškia laisvumą nuo ko nors. Teisinis imunitetas apibrėžiamas kaip teisių ir privilegijų, skirtų teisinių santykių subjektams, visuma. Jis yra tarsi lygiateisiškumo principo, kurio esmė ta, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas, baudžiamosios bylos nagrinėjamos vadovaujantis vienodą procesinę tvarką visiems asmenims nustatančiu įstatymu, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ir kitas aplinkybes, išimtis. Taigi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės galima apibrėžti kaip specialiai teisės aktuose numatytiems asmenims skirtų ypatingų taisyklių, reguliuojančių skirtingą nuo įprasto baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, visumą.

 

 

Pagal savo rūšinę priklausomybę baudžiamasis teisinis imunitetas gali būti:

Pagal galiojimo sritį:

Atsakant į klausimą, ar įstatymui visi lygūs, norime priminti, jog baudžiamasis procesas ne visuomet pradedamas prieš konkretų asmenį, o dėl to, kad paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai. Tik surinkus duomenis apie tą veiką procese atsiranda įtariamasis. Jei nustatoma, kad veiką galėjo padaryti diplomatas, kliūtis baudžiamajam persekiojimui yra absoliuti – visais atvejais procesas turi būti nedelsiant nutrauktas. Kitais atvejais (jei paaiškėja, kad įtariamuoju procese turi tapti vienas iš aukščiausių valstybės pareigūnų ar kandidatų į juos) procesas turi būti nutraukiamas po to, kai po kreipimosi dėl leidimo traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn toks leidimas nėra gaunamas.

Tuo atveju, kai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiamas asmuo, kuris tokion atsakomybėn gali būti traukiamas tik kompetentingos institucijos leidimu, ikiteisminis tyrimas pradedamas ir dar nesant tokio leidimo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tokio leidimo negavus, ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas. Leidimas turi būti gautas iki pranešimo apie įtarimą tokiam asmeniui įteikimo. Tai reiškia, kad iki leidimo gavimo nacionalinį imunitetą turinčio asmens atžvilgiu negali būti taikomos procesinės prievartos priemonės, kurios suvaržytų ar apribotų tokio asmens laisvę ir neliečiamumą.

 

 

Klausiama, ar vieni gali nusižengti įstatymui, kiti – ne. Atsakymas aiškus – nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti teisingai nubaustas. Tačiau Konstitucijos 62 straipsnis nustato, kad Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Seimo nario asmens neliečiamybė nustatyta tam, kad jis nekliudomai, be jokio išorinio spaudimo ar poveikio galėtų naudoti pagal paskirtį jam suteiktą mandatą.

Seimo sutikimas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti suprantamas kaip sutikimas dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir procesinių priemonių taikymo Seimo nario atžvilgiu. Seimo nariai sprendžia ne kaltės, ne nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, bet duomenų apie politinio persekiojimo požymių buvimo ar nebuvimo klausimą.

 

Pagal Seimo Statuto 23 straipsnį, Seimas, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, priima vieną iš dviejų sprendimų:

Pirmuoju atveju tyrimo komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo, privalo į komisijos posėdį pakviesti ir išklausyti Seimo narį, kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį, taip pat prokuratūros atstovą. Jeigu kviečiamas Seimo narys arba kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį be svarbios priežasties arba atsisako pateikti komisijai paaiškinimus, komisija turi teisę priimti sprendimą nedalyvaujant Seimo nariui ar kitam jo įgaliotam Seimo nariui.

Gavus sutikimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, jam gali būti taikomos visos reikalingos procesinės prievartos priemonės.

Jeigu Seimas priima sprendimą pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus, jie vykdomi Seimo Statute nustatyta tvarka. Seimo narys netenka Seimo nario mandato. Nuo šio momento Seimo nario imunitetas jam nustoja galioti, todėl baudžiamasis persekiojimas tokio asmens atžvilgiu gali būti pradedamas bendraisiais pagrindais.

Pastebėtina, kad yra galimybė Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar taikyti jam bendrąsias proceso taisykles ir be Seimo sutikimo. Tai savanoriškas Seimo nario mandato atsisakymas.

Seimo nario imunitetas nereiškia, kad pažeidžiamas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Specifinės Seimo nario asmens neliečiamybės garantijos suteikiamos išimtinai dėl jo veiklos, kuri susijusi su išskirtiniais įgaliojimais atstovauti Tautai.

Ministrui Pirmininkui ir ministrams, Konstitucinio Teismo teisėjams yra nustatytos ne tik tokios pat saugumo garantijos, bet ir taikomas toks pat asmens neliečiamybės režimas kaip ir Seimo nariams. Konstitucijoje taip pat įtvirtintas ir teisėjų imunitetas.

Nacionaliniu imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos taip pat naudojasi prokurorai, Valstybės saugumo departamento bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Atkreipiame dėmesį, jog diplomatiniai imunitetai yra sudėtinė valstybės imunitetų nuo kitos valstybės jurisdikcijos dalis.