Ikiteisminis tyrimas dėl Drąsiaus Kedžio mirties priežasties nustatymo
2010 m. balandžio 17 d. apie 11.30 val. Kauno rajono policijos komisariate gautas pranešimas apie Kauno rajone Samylų seniūnijoje, netoli Šlienavos kaimo, ant Kauno marių kranto rastą nenustatyto vyriškio lavoną ir šalia jo gulintį pistoletą. Tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00459-10 mirties priežasčiai nustatyti, atlikti neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai, pradėtos tapatybės nustatymo procedūros.
2010 m. balandžio 20 d. nenustatytos tapatybės vyro lavonas buvo atpažintas kaip Drąsius Kedys. Atlikti atpažinimo veiksmai, duota užduotis specialistams atlikti lavono komisijinį tyrimą.
2010 m. balandžio 21 d. ikiteisminis tyrimas perduotas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams, sudaryta tyrimo grupė. Valstybinės teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos lavono tyrimui atlikti sudarė komisiją iš 5 specialistų, turinčių aukštuosius universitetinius medicininius išsilavinimus, teismo medicinos gydytojų specialybes ir kvalifikacijas mirusių žmonių kūnų ir jų dalių bei gyvų asmenų ekspertizėms atlikti.
2010 m. balandžio 22 d. paskelbta pirminiais tyrimais nustatyta preliminari Drąsiaus Kedžio mirties priežastis – paspringimas skrandžio turiniu, kraujyje ir šlapime rastas etilo alkoholis – apie 3,6 promilės.
2010 m. liepos 14 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos specialistų išvada, kurioje nurodyta, kad Drąsius Kedys mirė nuo mechaninės asfikcijos (uždusimo) užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniais – žolės (švendrės lapu) ir skrandžio turiniu. Lavone rasti nedideli linijiniai nubrozdinimai dešiniajame rieše ir veide kartu su netaisyklingų formų nubrozdinimais kaktoje ir nedidele (mažesne nei 1 cm skersmens) kraujosruva dešiniajame paakyje, šie sužalojimai padaryti po mirties. D. Kedys mirė maždaug 1 – 1,5 paros iki jo lavono apžiūros radimo vietoje (2010-04-17 14 val.), prieš mirtį jis buvo vartojęs daug alkoholinių gėrimų, jam galėjo būti nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Taip pat organizme rasta raminančių ir migdomųjų vaistų, kurių koncentracijos nėra toksinės, kas rodo, kad vaistai galėjo būti vartojami nerimui slopinti ir nemigai gydyti.
2010 m. liepos 15 d. bylą tiriantis prokuroras davė specialistams užduotį atlikti papildomą komisijinį tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti pomirtinių sužalojimų pobūdį ir nustatyti kaip jie galėjo atsirasti.
2010 m. rugpjūčio 13 d. gauta papildoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvada, kuri dar kartą patvirtino, jog sužalojimai D. Kedžiui padaryti po mirties. Spesialistai nurodė, kad dalis sužalojimų galėjo atsirasti veidu remiantis į ant žemės buvusius nelygumus, neatmetama sužalojimų padarymo galimybė apžiūros įvykio vietoje metu, transportuojant ir apžiūrinėjant.
2010 m. rugpjūčio 13 d. Generalinėje prokuratūroje priimtas sprendimas kreiptis į užsienio ekspertus su prašymu atlikti Drąsiaus Kedžio lavono ekspertizę.
2010 m. rugsėjo 16 d. prokuroras patenkino nukentėjusiosios Laimutės Kedienės prašymą, kuriame nurodyta, jog tam, kad ji galėtų tinkamai realizuoti savo, kaip nukentėjusiosios, procesines teises ir suformuluoti esminius klausimus užsienio ekspertams, yra priversta prašyti, prieš kreipiantis į užsienio ekspertus, pavesti Drąsiaus Kedžio kūną tyrusiems Lietuvos specialistams atsakyti į pateikiamus 20 klausimų. Patenkinus tokį prašymą ekspertizės skyrimo užsienyje procedūras bus galima pradėti iš karto po to, kai bus gauta Lietuvos specialistų išvada ir su ja susipažins nukentėjusioji.
2010 m. spalio 11 d. gauta papildoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų komisijos išvada į nukentėjusiosios L. Kedienės pateiktus papildomus 20 klausimų dėl D. Kedžio mirties aplinkybių. Specialistų atsakymai dar kartą patvirtino ir patikslino liepos 14 dienos ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta, kad D. Kedys mirė nuo uždusimo, užkimšus kvėpavimo takus svetimkūniais – žolės (švendrės lapu) ir skrandžio turiniu. Šios išvados atsakymai taip pat neprieštarauja ir rugpjūčio 13 dienos išvadai, kuri patvirtino, jog sužalojimai D. Kedžiui padaryti po mirties.
2011 m. sausio 31 d. Generalinė prokuratūra, gavusi paskutinius vertimus, Švedijos Karalystės teisingumo ministerijos Baudžiamųjų bylų ir tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyriui
išsiuntė dokumentus su teisinės pagalbos prašymu. Švedijos nacionalinio teismo medicinos instituto ekspertų prašoma atlikti teismo medicininę ekspertizę D. Kedžio mirties priežasčiai nustatyti.
2011 m. balandžio 29 d. gavo Švedijos nacionalinės teismo medicinos tarnybos išvadą dėl D. Kedžio mirties. Švedijos eksperto nuomone, D. Kedys mirė nuo skrandžio turinio įkvėpimo dėl sunkaus apsinuodijimo alkoholiu ir vaistais. Medicininių įrodymų, kurie pateisintų skendimą, kaip labiausiai tikėtiną mirties priežastį, pernelyg maža.
2011 m. gegužės 27 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras A. Mažeika nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl D. Kedžio mirties priežasties nustatymo, nes ekspertų, specialistų, tyrėjų ir prokurorų nuomone D. Kedys mirė nelaimingo atsitikimo metu.