LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ISTORIJA


Prokuratūros kūrimosi pradžia

Nepriklausomos Lietuvos prokuratūros kūrimosi atskaitos taškas galėtų būti 1919 m. sausio 16 d. Tą dieną oficialiai buvo paskelbtas Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Jame parašyta, kad „prie apygardos teismo ir Vyriausiojo Tribunolo yra Valstybės Gynėjai (Prokuratoriai) ir jų padėjėjai“. Tai buvo šios svarbios teisėsaugos institucijos savarankiško kelio pradžia. Pats teisingumo ministeris Petras Leonas Paaiškinimo įstatymui aplinkraštyje skelbė, kad „daugelis teisminės valdžios institucijų, iš pradžių, iki gyvenimas parodys jų reikalingumą, nekuriamos“. 1919 m. vasario mėn. (tikslesnę paskyrimo datą patvirtinančių dokumentų nesurasta) valstybės gynėju buvo paskirtas teisininkas Kazys Samajauskas. Šias pareigas jis ėjo truputį daugiau nei mėnesį. 1919 m. kovo 6 d. valstybės gynėju prie Kauno apygardos teismo paskirtas Rapolas Skipitis rašo: „Kurį laiką buvau vienintelis valstybės gynėjas visai Lietuvai, nes Marijampolės apygardos teismas ir prie jo prokuratūra organizavosi vėliau, o Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismai su prokuratūromis – dar vėliau. Vėliau buvo organizuotas ir Kariuomenės Teismas. Ir Vyriausiojo Tribunolo prokuroro pareigas turėjau eiti“ (R. Skipitis, Nepriklausomą Lietuvą statant, Čikaga, 1961). R. Skipitis Valstybės gynėju buvo iki 1920 m. birželio 18 d., tai yra iki paskiriant vidaus reikalų ministru. Tai buvo sunkiausias prokuratūros organizavimosi periodas, rašo Antanas Kriščiukaitis, Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas, knygoje „Lietuvos teismas. 1918 – 1928“.
Vyriausiojo Tribunolo Prokuratūra pradėjo savarankiškai veikti nuo 1921 m. vasario mėnesio. Tada Vyriausiojo Tribunolo valstybės gynėju buvo paskirtas Jurgis Kalvaitis. Tarpukario Lietuvoje valstybės gynėjo institucija 1933 metų Teismų santvarkos įstatymu buvo pavadinta Prokuratūra. Šis įstatymas, kuris įsigaliojo 1933 m. rugsėjo 15 d., skelbė (262 str.): „Teisingumo ministeris yra vyriausiasis Respublikos prokuroras. Jis vadovauja Vyriausiojo Tribunolo, Apeliacinių Rūmų ir apygardų teismų prokurorams ir jų padėjėjams ir juos prižiūri.“ Prokurorus ir jų padėjėjus skirdavo ir atleisdavo Respublikos prezidentas teisingumo ministro teikimu. Prokurorais ir jų padėjėjais galėjo būti asmenys, sulaukę 25 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą, tam tikrą darbo stažą ir išlaikę reikiamus egzaminus. Prokuratūros buvo sudaromos prie apygardos teismų, Apeliacinių rūmų ir prie Vyriausiojo Tribunolo. Apygardos prokuroras vadovavo apygardos prokuroro padėjėjams, vykdė apygardos teismo teisminę priežiūrą. Apeliacinių rūmų prokuroras vadovavo apygardų teismų prokurorams ir jų padėjėjams. Vyriausiojo Tribunolo prokurorams vadovavo apygardų teismų ir Apeliacinių rūmų prokurorams bei jų padėjėjams. Tardytojai, kaip ir kiti prokuratūros darbuotojai, buvo prie teismų.

Prokuratūra Lietuvos okupaciniu laikotarpiu

Po 1940 metais įvykdytos okupacijos ir vėlesnės aneksijos prokuratūros ir tardymo aparatas buvo skubiai pertvarkomas SSRS prokuratūros organų sistemos pavyzdžiu. Jau 1940 m. liepos 1 d. einančio Lietuvos Respublikos prezidento pareigas Justo Paleckio aktu, t. y. gerokai anksčiau negu Lietuva buvo inkorporuota į SSRS sudėtį, daugelis vadovaujančių prokuratūros darbuotojų centre ir vietose buvo atleisti iš pareigų. Okupacijos laikotarpiu (1940 – 1990 m.) šalyje veikė RSFSR ir SSRS prokuratūros nuostatai ir Maskvos skiriami prokurorai.

Lietuvos SSR prokurorai:

Vladas Niunka (1940 – 1944 m.)
Michail Baliasnikov (1944 – 1948 m.)
Georgij Bacharov (1948 – 1957 m.)
Viktoras Galinaitis (1957 – 1969 m.)
Alfonsas Kairelis (1969 – 1982 m.)
Arsenijus Novikovas (1982 – 1987 m.)
Liudvikas Sabutis (1987 – 1989 m.)
Vidutis Barauskas (1989 – 1990 m.)

Prokuratūra atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1990 m. kovo 22 d Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas savo septynioliktajame posėdyje svarstė šalies prokuroro skyrimą. Parlamento teisinės sistemos komisija akcentavo, kad būtina keisti iki šiol buvusią sovietinę prokurorinės priežiūros doktriną – ginti valstybę nuo žmogaus – atvirkščia – ginti žmogų ir pilietį nuo valstybės. 1990 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos prokuroru paskiriamas Artūras Paulauskas ir šią datą galima laikyti nepriklausomos Lietuvos prokuratūros kūrimosi pradžia. 1990 m. kovo 30 d. šalies prokurorai susirinko į Vilnių, A. Smetonos gatvėje (tuometinėje N. Gogolio gatvėje) esantį Generalinės prokuratūros pastatą, ir vieningai pareiškė savo ištikimybę Lietuvos įstatymams. Buvo ryžtingai atsisakyta svetimos valstybės – SSRS – emisarų, atvykusių į Vilnių, mėginimų klasta ir smurtu susigrąžinti Lietuvos prokurorų paklusnumą bei priklausomybę Maskvai. Ši data dabar kasmet minima kaip Prokuratūros diena.
1990 m. Lietuvos Respublikai atgavus nepriklausomybę, mūsų visuomenė susidūrė su istoriniais pokyčiais. Radikaliomis socialinėmis reformomis ne tik buvo kuriama demokratinė valstybė, bet jos turėjo įtakos ir šalies teisėsaugos sistemai. Pareigūnams teko susidurti su ypač brutaliais nusikaltimais, o jų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas turėjo būti grįstas įstatymo viršenybės principu. 1990 m. liepos 27 d., parlamentui priėmus įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo ir papildymo“, prokuratūros vadovas vadinamas Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.
Prokuratūros organizavimo ir veiklos tvarką nustatė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas – pirmas toks dokumentas šalies prokuratūros istorijoje įsigaliojo 1990 m. liepos 27 d.
Lietuvos Respublikos prokuratūros sistema reformuota 1995 m. sausio 1 d. – įsteigtos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūros.
1999 m. sausio 25 d. prie savo namų nužudytas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Sereika. 2000 m. lapkričio 5 d. netoli Panevėžio važiuodama automobiliu kartu su policijos pareigūnu Sergejumi Piskunovu žuvo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Vida Kazlauskaitė.



Lietuvos Respublikos generaliniai prokurorai:

Artūras Paulauskas (1990 – 1995 m.)
Vladas Nikitinas (1995 – 1997 m.)
Kazys Pėdnyčia (1997 – 2000 m.)
Antanas Klimavičius (2000 – 2005 m.)
Algimantas Valantinas (2005 – 2010 m.)
Darius Valys (Nuo 2010 m.)


Nuo 2001 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju paskirtas Vytautas Barkauskas. O nuo 2002 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu antruoju Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju paskirtas Gintaras Jasaitis. Abu generalinio prokuroro pavaduotojai nuo 2010 m. balandžio 30 d. atleisti iš pareigų, pasibaigus jų įgaliojimų laikui.

2004 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 60 straipsniu, išleido dekretą Nr. 169 "Dėl prokuratūros pareigūnų atributų etalonų patvirtinimo", kuriuo buvo patvirtinta prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo etalonas, prokuroro garbės ženklo “Už nuopelnus” 1-ojo laipsnio medalio etalonas ir prokuroro garbės ženklo “Už nuopelnus” 2-ojo laipsnio medalio etalonas. Plačiau apie prokuratūros atributiką.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. lapkričio 24 d. dekretu  Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru paskirtas Algimantas Valantinas. 2010 m. vasario 5 d. A. Valantinas įteikė atsistatydinimo prašymą. Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. vasario 12 d. dekretu nuo 2010 m. vasario 23 d. Algimantas Valantinas atleistas iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigų.


Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. birželio 3 d. dekretu nuo birželio 15 d. Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru paskirtas Darius Valys. Generalinio prokuroro komandoje du generalinio prokuroro pavaduotojai - Darius Raulušaitis, pavaduotoju paskirtas Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. liepos 12 d. dekretu ir Andrius Nevera, pavaduotoju paskirtas Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. balandžio 12 d. dekretu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO NEPRIKLAUSOMUMAS NUO POLITINĖS VALDŽIOS