Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucija
Kovai su sunkiais organizuoto pobūdžio nusikaltimais ir terorizmu stiprinti Europos Sąjungos (toliau – ES) teisingumo ir vidaus reikalų Ministrų Tarybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimu buvo įkurta Europos teisinio bendradarbiavimo institucija Eurojustas. Institucijos buveinė yra Hagoje, Nyderlandų Karalystėje. Eurojustas – Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo padalinys – yra atskira teisinė Europos Sąjungos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą ir veikianti per nacionalinius narius arba/ ir kaip kolegija. Institucijos buveinė yra Hagoje, Olandijoje.
Eurojustą sudaro kiekvienos ES valstybės deleguotas nacionalinis narys – 27 prokurorai ir teisėjai iš ES valstybių narių nuolat dirbantys Hagoje. Nariu gali būti prokuroras, teisėjas arba atitinkamą kompetenciją turintis policijos pareigūnas. Eurojustas, siekdamas padėti ES koordinuoti ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, sudarydamas sąlygas lengviau teikti teisinę pagalbą, veikia dvejopai: arba kaip kolegialus organas, t. y. iš nacionalinių narių sudaryta kolegija; arba per nacionalinius narius pagal kiekvienam jų suteiktą kompetenciją.
Eurojustas turi juridinio asmens statusą ir yra finansuojamas iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto, taip pat tiesiogiai ES valstybių narių lėšomis, skirtomis šalių paskirtiems nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ar padėjėjams išlaikyti.
Pagrindiniai Eurojusto tikslai:
-
skatinti ir gerinti kompetentingų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos valstybėse narėse koordinavimą;
-
spartinti ir tobulinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, visų pirma padedant teikti tarpusavio tarptautinę teisinę pagalbą ir įgyvendinant prašymus dėl ekstradicijos;
-
kitais būdais remti valstybių narių kompetentingas institucijas, kad jų atliekami ikiteisminiai tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas būtų veiksmingesni.
Bendrajai Eurojusto kompetencijai priskiriamas tarpvalstybinės teisinės pagalbos koordinavimas ir spartinimas bylose, susijusiose su dviem arba daugiau valstybių narių, dėl nusikalstamų veikų, ypač jei jos organizuotos, priskirtų Europolo kompetencijai pagal 1995 m. liepos 26 d. Europolo konvencijos 2 straipsnį, taip pat dėl kompiuterinių nusikaltimų, sukčiavimo ir korupcijos, pažeidžiančios Europos Bendrijų finansinius interesus, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, aplinkosauginių nusikaltimų, dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje (susivienijime).
Eurojustas neturi teisės savarankiškai pradėti ir (ar) atlikti konkretaus ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo. Veikdamas per nacionalinius narius arba kaip kolegija, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas nacionalines institucijas dėl:
-
tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimo;
-
pripažinimo, kad viena valstybė turi geresnes galimybes tyrimui arba baudžiamajam persekiojimui;
-
kompetentingų valstybių narių institucijų veiklos koordinavimo;
-
bendros (jungtinės) tyrimo grupės įkūrimo;
-
informacijos, reikalingos Eurojusto funkcijoms vykdyti, suteikimo.
Institucija gali pateikti rekomendacijas dėl ginčų, susijusių su tarptautiniu teismingumu, taip pat dėl Europos arešto orderio vykdymo. Eurojustas gali dalyvauti bendros (jungtines) tyrimo grupės veikloje.
Eurojusto nacionalinio nario statusą reglamentuoja nacionalinė teisė. Kiekviena valstybė nustato savo nacionaliniam nariui suteikiamus įgaliojimus ir kompetenciją. Apie suteiktus įgaliojimus valstybe narė praneša Eurojustui ir Tarybos generaliniam sekretoriatui. Turi būti suteikiami tokie įgaliojimai, kad nacionalinis narys galėtų vykdyti Eurojustui iškeltus uždavinius. Nacionalinis narys, jeigu yra paskirti – ir jo pavaduotojas ar padėjėjas (padėjėjai), sudaro nacionalinius biurus. Prireikus nacionaliniams biurams gali padėti deleguoti nacionaliniai ekspertai.
ES valstybė narė gali paskirti nacionalinius Eurojusto korespondentus. Prioritetas teikiamas nacionalinio korespondento terorizmo klausimais paskyrimui.
Darbo su bylomis srityje Eurojusto tikslai įgyvendinami per tiesioginius Eurojusto nacionalinių narių (nacionalinių biurų) ryšius. Sukurta nuolatinė organizacinė ryšių struktūra, kuri leidžia:
-
keistis informacija, reikalinga nacionalinėms institucijoms;
-
palengvinti tiesioginį susižinojimą;
-
teikti konsultacijas apie tarptautinį teisinį bendradarbiavimą;
-
koordinuoti ir spartinti tarptautinės teisinės pagalbos pavedimų vykdymą;
-
tiesiogiai bendradarbiauti su Europolu, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).
Kompetentingos nacionalinės institucijos (prokuratūra, ikiteisminio tyrimo istaigos, tam tikrais atvejais Teisingumo ministerija) kreipiasi į savo šalių nacionalinius narius (nacionalinius biurus) su prašymais tarptautinio teisinio bendradarbiavimo srityje.
Prireikus Eurojustas per nacionalinius narius (nacionalinius biurus) baudžiamosiose bylose organizuoja koordinacinius pasitarimus, kurių metu užtikrinamas kompetentingų nacionalinių teisėsaugos institucijų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmų koordinavimas. Į koordinacinius pasitarimus kviečiami prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie dalyvauja tiriant bylą ar vykdant tarptautinės teisinės pagalbos pavedimus. Pasitarimuose keičiamasi būtina informacija, sudaromi tolesnio tyrimo planai, derinamos tyrimo veiksmų atlikimo operacijos. Prireikus į tokius pasitarimus gali būti kviečiami Europolo atstovai, galintys pateikti operatyvinių ir ikiteisminio tyrimo duomenų analizę.
Lietuvos nacionalinis biuras Eurojuste
Lietuvos nacionalinis biuras Eurojuste savo veiklą pradėjo šaliai įstojus į ES. Nuo 2004 m. gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste funkcijas vykdo Generalinės prokuratūros prokuroras. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste įgaliojimai ir kompetencija apibrėžti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2006 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. I-125 ,,Dėl nacionalinio nario, nacionalinio korespondento ir nacionalinio korespondento terorizmo klausimais Eurojuste paskyrimo“.
Vykdydamas savo funkcijas Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste gali teikti svarstyti prašymus prokurorams dėl:
-
ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimo;
-
pripažinimo, kad viena ES valstybė yra palankesnėje padėtyje dėl ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo (tarptautinis teismingumas);
-
ES valstybių narių kompetentingų institucijų veiklos koordinavimo;
-
tarptautines jungtines (bendros) tyrimo grupes įsteigimo.
Taip pat dėl visos nacionalinėms institucijoms būtinos informacijos suteikimo.
Informacinis Eurojusto tinklapis: www.eurojust.europa.eu
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovai Eurojuste: