Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Panevėžio viešbučio „Romantic" savininkės D. K. apeliacinį skundą ir patenkino prokuratūros apeliaciją. Apeliacinis teismas konstatavo, kad D. K. kalta ne tik dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnyba bei sukčiavimo, bet ir dėl didelės vertės turto pasisavinimo. 

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Aurelija Gališanskytė. 

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. K., būdama skolinga savo vadovaujamai bendrovei, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Verslininkė bendrovės buhalteriams nurodė daugiau kaip 400 tūkst. eurų skolą be pateisinamų dokumentų apskaityti įmonės buhalterijoje kaip grąžintą finansiniu turtu – akcijomis. 

Šie D. K. veiksmai pirmos instancijos teismo buvo kvalifikuoti tik kaip apysunkis nusikaltimas – apgaulingas buhalterinės apskaitos organizavimas, o prokuratūrai Lietuvos apeliaciniame teisme pavyko įrodyti, kad šiais veiksmais D. K. įvykdė ir sunkų nusikaltimą - pasisavino didelės vertės jai patikėtą bendrovės turtą.   

Taip pat STT Panevėžio valdybos pareigūnų akiratyje buvo atsidūrusi ir sutartis, sudaryta tarp D. K. vadovaujamos bendrovės ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA). Pareigūnų surinktais duomenimis, siekdama apgaule užvaldyti LVPA lėšas, verslininkė pirko viešbučiui reikalingą įrangą, tačiau iš pradžių ją įsigijo pigiau, vėliau perleido kitoms bendrovėms, o netrukus iš jų tas pačias prekes pirko jau gerokai didesne kaina. Sąskaitas su išpūstomis kainomis verslininkė pateikė LVPA, kad ši kompensuotų pusę dirbtinai padidintų išlaidų. 

Patenkindamas prokuratūros skundą, aukštesnės instancijos teismas perkvalifikavo D. K. padarytą veiką (iš 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį), konstatuodamas, kad ji, buhalteriniuose dokumentuose padidindama įsigyjamų prekių kainas, apgaule kėsinosi užvaldyti Europos regioninės plėtros fondo lėšas – daugiau nei 10 tūkst. eurų. 

Lapkričio 28 dieną Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendį, kuriuo buvo paskirta beveik 17 tūkst. eurų bauda, ir paskyrė D. K. laisvės atėmimą 3 metams,  bausmės vykdymą atidedant tokiam pat laikotarpiui, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

 Šis nuosprendis panevėžietei verslininkei – ne vienintelis. Panevėžio apygardos teismas 2015 metų spalio 8 dieną D. K. pripažino kalta už kyšių reikalavimą ir jų priėmimą. Šiaulių apygardos teismo 2015 metų kovo 23 dieną nuosprendžiu  ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 sausio 15-osios nuosprendžiu D. K. nuteista dėl sukčiavimo, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo bei dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais.

 Panevėžio apygardos teismo 2016 metų birželio 8 dienos nutartimi  šie nuosprendžiai subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 350 MGL (13 tūkst. 181 eurų) dydžio bauda.