Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinamas Lenkijos pilietis.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atskleidė tarptautinę sukčiavimo schemą, pagal kurią daugiau kaip 1 200 Lenkijos piliečių, kaip įtariama, fiktyviai buvo įdarbinti vienoje Vilniaus įmonėje tam, kad nemokėdami sveikatos draudimo mokesčių galėtų gydytis Lenkijos Respublikoje, o už tai turėjo būti mokama iš Lietuvos valstybinės ligonių kasos administruojamo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

FNTT baigė ikiteisminį tyrimą dėl 200 000 Eur kėsinimosi apgaulės būdu gydytis Lietuvos VLK lėšomis. Iki apgaulės paaiškėjimo 120 000 Eur buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai, po atlikto tyrimo užkirstas kelias dėl papildomų 80 000 eurų žalos Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondui padarymo.

FNTT tyrimo metu išsiaiškino, kad Lenkijos piliečiai pagal išankstinę schemą sostinėje įkūrė tariamas darbo vietas internetu. Interneto svetainėje buvo skelbiama informacija ir ieškomi žmonės, norintys įsidarbinti. Išaiškinta, kad per beveik vienus metus Vilniaus bendrovėje buvo įdarbinta Lenkijoje reziduojančių 1200 asmenų - taksistų, dantų technikų, kirpėjų, manikiūrininkų bei ūkininkų iš įvairių Lenkijos regionų. Sudarytose sutartyse buvo numatytas tariamas darbas internetu, nuotoliniu būdu, taip pat darbas retai atvykstant į Vilnių.

Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kad Vilniuje įdarbinti Lenkijos piliečiai buvo fiktyvūs darbuotojai – nebuvo rasta dokumentų ar informacijos apie realų darbą vietą, jo pobūdį, be to, nebuvo gauta duomenų, kad už 800-1000 km nuo Vilniaus gyvenantys darbuotojai važiuotų bent kelioms valandoms į darbą bent kartą per mėnesį.

FNTT tyrėjai nustatė, kad tariamai 1 200 įdarbintų Lietuvoje darbuotojų Lenkijoje dirbo pagal individualią veiklą ar patentą, todėl jiems būtų tekę mokėti savarankiškai nemažus socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius. Tačiau pagal darbo sutartis įdarbintiems Lietuvoje asmenims, kaip numato atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai, garantuojamos ligos ir motinystės išmokos. Todėl gydantis Lenkijoje už suteiktas paslaugas buvo sumokama Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Atliekant šį tyrimą buvo nustatyta, kad 420 fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas - 120 tūkst. eurų - buvo sumokėta Lietuvos lėšomis.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio „šis sudėtingas daug analitinių kriminalistinių - finansinių žinių pareikalavęs tyrimas rodo FNTT žvalgybos ir tyrėjų gebėjimą atpažinti naujus Europos Sąjungos viduje veikiančius mokestinių sukčiavimo modelius“. Generalinė prokuratūra su užsienio kolegomis sėkmingai Lenkijos Respublikoje panaudojo teisinės pagalbos instrumentus - Europos tyrimo, turto įšaldymo orderius, kratas, apklausas, bankų informacijos gavimą, asmeninio pobūdžio, realios profesinės veiklos duomenis, kurie leido identifikuoti apgaulę ir darbo santykių teisinę simuliaciją.

Šiame tyrime Valstybinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, siekiantį beveik 120 tūkst. eurų sumą. Sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinamo Lenkijos piliečio baudžiamoji byla bus nagrinėjama Vilniaus apylinkės teisme.