Baudžiamojo proceso naujovė – liudytojo, artimo įtariamajam, institutas
2007-09-25 00:00
Ikiteisminiai tyrimai ir viešojo intereso gynimas
Rugsėjį įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso pataisa, numatanti išskirtinio liudytojo institutą – nuo pirmosios šio mėnesio dienos pačių sutikimu kaip liudytojai gali būti apklausiami asmenys dėl jų galimai padarytos nusikalstamos veikos. Iki šiol tokiems asmenims privalėjo būti suteikiamas įtariamojo statusas, užtikrinantis jų teisę į gynybą, tačiau tuo pačiu sukeliantis nemažą rezonansą visuomenėje, kadangi asmeniui pateikti įtarimai buvo traktuojami kaip konkretus kaltinimas.
„Liudijimo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką ypatumas yra tas, kad toks liudytojas neatsako už neatvykimą duoti parodymus, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus bei už parodymų teisingumą, todėl prieš apklausą neturi būti įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tokiam liudytojui negali būti skiriamos kardomosios priemonės, o tokį asmenį atvesdinti, laikinai sulaikyti ar jam paskirti kardomąją priemonę galima tik tada, kai jam suteikiamas įtariamojo statusas“, – kodekso pakeitimo esmę aiškino generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Pasak generalinio prokuroro pavaduotojo, įstatymo pataisa būtų galima pasinaudoti, kai reikia apklausti nuo baudžiamojo persekiojimo imunitetą turinčius asmenis – Seimo narius, prokurorus, teisėjus, kitus valstybės tarnautojus. Tokiu būdu, jei prokurorai neturės pakankamai faktinių duomenų asmeniui suteikti įtariamojo statusą, tačiau turės klausimų dėl jo veiksmų, šiems asmenims sutikus dalyvauti baudžiamajame procese, jie galės būti apklausti kaip liudytojai. Tikimasi, kad tai padės pareigūnams ir prokurorams dirbti efektyviau.
Generalinė prokuratūra siekdama, kad nebūtų pažeidžiamos apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką sutikusių liudyti asmenų teisės, atkreipia dėmesį, jog tokia procesinė garantija yra prokuroro nutarimas. Prokuroras, priimdamas nutarimą apklausti nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį (Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalies pagrindu) privalo įsitikinti, kad dėl konkrečios nusikalstamos veikos tiriamoje baudžiamojoje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių suformuluoti pranešimą apie įtarimą ar nėra pagrindo apklausti tokį asmenį paprastu liudytoju. Be to, toks prokuroro nutarimas gali būti priimamas tik prieš tai gavus rašytinį asmens prašymą ar sutikimą būti apklaustam.
Generalinėje prokuratūroje šiuo metu baigiamos rengti rekomendacijos, ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei prokurorams išsamiai paaiškinančios praktiką, kaip taikyti ypatingojo liudytojo apklausą ir įgyvendinti kitas su šiuo institutu susijusias procesinių įstatymų normas.
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius, tel.: 266 2366, 8 687 47705
| Cituodami pranešimus nurodykite informacijos šaltinį |
NAUJIENOS
 |
AKTUALU PRANEŠĖJAMS |
Renginių kalendorius
| P | A | T | K | P | Š | S |
| 29
2026-06-29 14:00 |
30 | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 |
| 6 | 7
2026-07-07 16:00 |
8
2026-07-08 14:00 2026-07-08 13:00 2026-07-08 10:00 |
9 | 10
2026-07-10 09:00 |
11 | 12 |
| 13
2026-07-13 17:30 2026-07-13 14:30 2026-07-13 08:30 |
14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 1 | 2 |
