Birželio 3 dieną Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį retoje finansinių nusikaltimų byloje, kurioje mažosios bendrijos vadovas M. J. pripažintas kaltu dėl labai didelės vertės turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo.

Bylos duomenimis, 2022–2023 metais kaltinamasis, vadovaudamas mažajai bendrijai, iš klientų už atliktus statybos darbus ir parduotas statybines medžiagas gavo daugiau kaip 106 tūkst. eurų pajamų. Nustatyta, kad apie 22 tūkst. eurų buvo panaudota darbo užmokesčiui išmokėti, tačiau šios išmokos nebuvo įtrauktos į apskaitą, o likusi daugiau kaip 84 tūkst. eurų suma buvo pasisavinta.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad dalį pasisavintų lėšų – beveik 40 tūkst. eurų – M. J. panaudojo bendrijos veikloje atsiskaitydamas už prekes ir paslaugas. Šios lėšos finansinėje apskaitoje buvo apskaitytos kaip bendrijos skola vadovui, taip siekiant nuslėpti jų nusikalstamą kilmę ir jas legalizuoti.

Be to, teismas konstatavo, kad 2022–2023 metais bendrijos vadovas apgaulingai tvarkė įmonės finansinę apskaitą. Nustatyta, kad į apskaitą nebuvo įtraukti sandoriai ir klientų atsiskaitymai už įvairius statybos darbus, tarp jų – nuotekų, vandentiekio, šildomų grindų, pamatų įrengimo, stogo rekonstrukcijos, betonavimo ir kitus darbus. Dėl to apskaitoje neatsispindėjo daugiau kaip 106 tūkst. eurų pajamų.

M. J. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (labai didelės vertės turto pasisavinimas), 216 straipsnio 1 dalį (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 straipsnio 2 dalį (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas) ir 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas).

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kaltinamasis buvo išteisintas. Teismo nagrinėjimo metu dalis liudytojų pakeitė anksčiau duotus parodymus dėl faktiškai sumokėtų sumų už atliktus darbus ir statybines medžiagas. Atsižvelgus į teisme nustatytas aplinkybes, buvo patikslinta nusikalstamos veikos apimtis ir sumažėjo apskaičiuota valstybei nesumokėtų mokesčių suma, kuri nepasiekė baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį taikomos ribos.

Teismas M. J. pripažino kaltu ir paskyrė galutinę subendrintą 15 tūkst. eurų baudą. Taip pat taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota daugiau kaip 84 tūkst. eurų vertės turto suma, atitinkanti pasisavintų lėšų vertę.

Iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam priklausančiam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui ir dviem gyvenamiesiems namams.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, o tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.