Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nusprendė Kauno apygardos teismui grąžinti iš naujo nagrinėti bylos dėl Druskininkų savivaldybės mero R. M. sodybos statinių, esančių Latežerio kaime prie Ratnyčios upės, dalį, kuria apeliacinės instancijos teismas buvo nusprendęs įpareigoti R. M. neteisėtas jų dalis nugriauti.

Ta pačia nutartimi LAT nusprendė, kad Kauno apygardos teismo nutarties dalis, kuria buvo panaikinti statybos leidimas bei kiti dokumentai, kurių pagrindu ir buvo pastatyti ginčo statiniai, yra teisėta ir pagrįsta. Taip pat liko nepakeista ir nutarties dalis dėl sodyboje esančios tvoros dalies nugriovimo.

„Po LAT galutinės ir neskundžiamos nutarties dokumentai, kurių pagrindu buvo statomi ginčo objektai ir kurių panaikinimas ir buvo pagrindinis Kauno apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinio reikalavimas, liko panaikinti ir LAT pripažino jų neteisėtumą. Bylos dalį dar kartą nagrinėjant Kauno apygardos teisme bus sprendžiamas klausimas tik dėl išvestinių ieškinio reikalavimų, neteisėtos statybos padarinių šalinimo“ – teigia Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Marijus Šalčius.

Primename, kad dar 2017-ųjų rugsėjo pabaigoje Kauno apygardos teismas sutiko su viešąjį interesą ginančios prokuratūros dar 2016 m. pateikto apeliacinio skundo argumentais. Teismas pripažino negaliojančiais Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą. Statinių savininkas R. M. buvo įpareigotas nugriauti greta Ratnyčios upės esančius statinius: gyvenamojo namo dalį, kuri patenka į vandens apsaugos juostą: dalį tvoros, stoginę, lauko židinį bei sutvarkyti statybvietę.

Kauno apygardos prokuratūra į aukštesnės instancijos teismą su apeliaciniu skundu kreipėsi po to, kai 2016 m. balandžio 11 d. Druskininkų miesto apylinkės teismas jo ieškinį tenkino tik iš dalies. Tuomet prašymas pripažinti negaliojančiais Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą buvo atmestas, negaliojančiu iš dalies tąkart pripažintas tik statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas, o R. M. įpareigotas nugriauti dalį tvoros, stoginę, lauko židinį, nes šie statiniai patenka į 5 metrų vandens telkinių apsaugos zoną.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuratūros apeliacinį skundą, pripažino, kad 2016 m. Druskininkų miesto apylinkės teismas byloje netinkamai įvertino esančių įrodymų turinį, liudytojų parodymus ir kitus teismui pateiktus duomenis, tad nugriauta turi būti ne tik dalis tvoros, stoginė, lauko židinys, bet ir gyvenamojo namo dalis. Pagal atliktą patikrinimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir surinktus bylai svarbius duomenis konstatuota, kad gyvenamosios paskirties statinys buvo ne rekonstruotas, o pastatytas naujai. Prieš tai toje teritorijoje stovėjęs ūkinės paskirties statinys visų pirma buvo nugriautas ir tik vėliau jo vietoje pastatytas naujas, gyvenamosios paskirties statinys.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė (Kaunas)

tel.: (8 37) 409 667, mob. 8 614 58 727