,,Personalo judėjimas įstaigoje – paaukštinimas, perkėlimas, pažeminimas ir atleidimas – yra svarbiausios žmonių išteklių valdymo kryptys“, – šiandien vykusiame tradiciniame Prokuratūros kolegijos posėdyje kalbėjo Generalinės prokuratūros Personalo skyriaus vyriausioji prokurorė Danutė Blažienė.

Kiekvienoje įstaigoje ypač svarbu yra žmogiškųjų išteklių parinkimas – intelektualaus fondo formavimas. Daugiausia dėmesio skiriama vadovų atrankai. Prokuratūroje yra formuojamas prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašas, į kurį šiuo metu jau įtraukta 70 prokurorų. Į sąrašą įtraukiami ne tik prokurorai, siekiantys užimti vadovų postus, bet ir kiti prokurorai, norintys užimti aukštesnes pareigas. Karjeros sąrašo paskirtis – prokuroras, įrašytas į minėtą sąrašą, turi pirmumo teisę skiriant jį į aukštesnes pareigas. Tačiau tai nėra vienintelis kriterijus, lemiantis prokuroro paskyrimą siekiant karjeros.

Svarbiausias vaidmuo formuojant karjeros sąrašą tenka Atestacijos komisijai, kuri prokuroro atestacijos metu gali pasiūlyti prokurorą įtraukti į minėtą sąrašą. Per 11 šių metų mėnesių buvo atestuota 116 prokurorų, iš jų tik 7 prokurorus Atestacijos komisija įtraukė į karjeros sąrašą. Pasak D. Blažienės, sąrašas veikia ne taip efektyviai, kaip turėtų veikti. Pagrindinės priežastys, kodėl prokurorai, dirbantys apygardose ar Generalinėje prokuratūroje, nenori užimti apylinkių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pareigų, yra kylančios problemos dėl šeimos narių (rajonuose sunkiau įsidarbinti, būsto problema ir pan.) bei žymiai mažesnis darbo užmokestis apylinkės prokuratūroje (Generalinės prokuratūros skyriaus prokurorų koeficientas yra 13, apygardos prokuratūros prokuroro – 9,5, o apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro – 9,3). Tai yra lemiamas veiksnys, kodėl prokurorai nenori užimti apylinkių vyriausiųjų prokurorų pareigų. Kadangi prokurorų darbo užmokesčio dydį reglamentuoja įstatymas, vienintelis būdas šią problemą išspręsti – įstatymo pataisos, kuriomis būtų nustatyti panašaus dydžio atlyginimai apygardos, Generalinės prokuratūros prokurorams bei apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams. ,,Manau, kad sekančiais metais visi kartu labiau ir dar geranoriškiau bendradarbiaudami galėtume užpildyti tas spragas ir išspręsti tas problemas, kurios yra aktualios mums visiems, ir kiekvienas vadovas stengsis išugdyti ir paruošti sau pamainą“, – sakė D. Blažienė.

Pasak Pretendentų egzaminų komisijos pirmininko generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio, šiais metais buvo surengta 18 Pretendentų egzaminų komisijos posėdžių, į kuriuos egzamino laikyti atvyko 134 asmenys. Šie skaičiai rodo, kad pageidaujančių tarnauti prokuratūroje skaičius yra gana didelis, tačiau tik 53 pretendentai (39,5 proc.) egzaminą išlaikė sėkmingai. Konstatuota, kad pretendentų į prokurorus egzamino išlaikymo procentas yra žemas. G. Jasaitis pastebėjo, kad pretendentai nepakankamai dėmesio skiria pasiruošimui, neįsigilina į tam tikrus specifinius klausimus ar praktines situacijas. Anot Komisijos pirmininko, egzamino programa yra itin didelė, Komisija, kurią sudaro ne tik prokuratūros, bet ir teismo bei teisininkus ruošiančių universitetų atstovai, labai reikli.

Pretendentų atrankos komisijos pirmininkas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Tilindis Kolegijos narius informavo, kad Atrankos komisija kviečia teritorinių prokuratūrų vadovus aktyviau domėti išlaikiusiais egzaminą pretendentais ir imtis daugiau iniciatyvos dėl jų orientavimo darbui konkrečioje prokuratūroje.

---

Cituodami pranešimus nurodykite informacijos šaltinį