Šiandien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija priėmė nutartį Sausio 13-osios įvykių baudžiamojoje byloje, kurioje 67 asmenys buvo nuteisti dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų: tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo, t. y. nusikalstamų veiksmų prieš Lietuvos valstybę rengimo, karinės operacijos planavimo ir jos įvykdymo 1991 m. sausio mėn. užimant Spaudos rūmus, Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą bei kitus objektus, įvedant komendanto valandą.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad iš anksto suplanuotą ir aukščiausiu lygiu koordinuotą karinę operaciją Lietuvoje vykdę Sovietų Sąjungos kariai pagrįstai buvo nuteisti dėl tragiškų 1991 m. Sausio 13-osios įvykių.

„Šis teismo sprendimas – tai didžiulė teisinės Lietuvos valstybės ir jos žmonių pergalė, įrodanti, jog ir po daugelio metų teisingumas laimi. Nors ilgai buvo trukdoma išsiaiškinti kruvinus Sausio 13-osios įvykius, Lietuvos prokurorai visuomet siekė, kad asmenys, įvykdę nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, neišvengtų atsakomybės pagal įstatymą ir stotų prieš teismą, o besislapstantys – niekuomet negalėtų būti ramūs. Didžiuojuosi Lietuvos prokurorų atliktu darbu, kruopščiai ir atsakingai renkant įrodymus dėl padarytų nusikaltimų prieš Lietuvos tautą, teisėjų nešališkumu ir drąsa priimant apkaltinamuosius nuosprendžius. Jie visi už tai verti didžiausios mūsų pagarbos ir padėkos", - sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmos instancijos, 2019 m. kovo 28 d. dėl minėtų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pripažino kaltais ir nuteisė 67 užsienio valstybės piliečius, paskirdamas jiems laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. kovo 31 d. pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio daliai dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais, tačiau pakeitė nuosprendžio dalį dėl kai kuriems nuteistiesiems paskirtų bausmių bei nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

Teikdami kasacinius skundus, dvylika nuteistųjų ar jų gynėjai iš esmės prašė panaikinti žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžius ir nuteistuosius išteisinti arba bylą jiems nutraukti. Kasaciniuose skunduose buvo keliami klausimai tiek dėl netinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir civilinio kodeksų nuostatų taikymo, tiek dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų proceso teisės normų, tarptautinių teisės aktų pažeidimų.

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad visi kasatorių iškelti teisės aiškinimo ir taikymo, bausmių skyrimo, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų klausimai yra nepagrįsti, o nusikalstamų veikų kvalifikacija teisinga. Kolegija vienuolikos nuteistųjų ir (ar) jų gynėjų kasacinius skundus atmetė, o J. M. gynėjo kasacinį skundą tenkino iš dalies, vieneriais metais sumažindama paskirtą laivės atėmimo bausmę.

Ikiteisminį tyrimą atliko, valstybinį kaltinimą teismuose palaikė Generalinės prokuratūros prokurorai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.