1991 m. sausio 13 d. naktį, Tarybų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių:

• Loreta Asanavičiūtė,
• Virginijus Druskis,
• Darius Gerbutavičius,
• Rolandas Jankauskas,
• Rimantas Juknevičius,
• Alvydas Kanapinskas,
• Algimantas Petras Kavoliukas,
• Vidas Maciulevičius,
• Titas Masiulis,
• Alvydas Matulka,
• Apolinaras Juozas Povilaitis,
• Ignas Šimulionis,
• Vytautas Vaitkus,
• Vytautas Koncevičius.
  Daugiau kaip 1000 žmonių buvo sužeisti.

Po tragiškų Lietuvai 1991 m. sausio 13 dienos įvykių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tuomet galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsnius – kenkimą, viešą raginimą pažeisti Lietuvos Respublikos suverinitetą, antivalstybinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jų veikloje, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir kt.

1996 m. birželio 19 d. baudžiamoji byla dėl Sausio 13-osios dienos įvykių Lietuvoje 48 kaltinamų asmenų atžvilgiu buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

1996 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos teismas atskyrė ir grąžino ikiteisminį tyrimą prokuratūrai 42 asmenų atžvilgiu, kadangi jie buvo pasislėpę.

1999 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 6 asmenims buvo paskirtos bausmės:

• Mykolas Burokevičius pripažintas kaltu dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir aktyvaus dalyvavimo jų veikloje, viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, bendrininkavimo tyčia nužudant bei sužalojant žmones ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme.
• Juozas Jarmalavičius ir Juozas Kuolelis pripažinti kaltais dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir aktyvaus dalyvavimo jų veikloje bei viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. J. Jarmalavičiui skirta 8 metų, J. Kuoleliui – 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
• Leonas Bartoševičius ir Stanislovas Mickevičius pripažinti kaltais dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir aktyvaus dalyvavimo jų veikloje. L. Bartoševičiui skirta 3 metų, S. Mickevičiui – 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
• Jaroslavas Prokopavičius pripažintas kaltu dėl šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimo bei plėšimo ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Per visą bylos tyrimo laikotarpį buvo išsiųsti 94 teisinės pagalbos prašymai, nuo 2006 m. iki 2010 m. – 69, į Baltarusijos Respubliką, Rusijos Federaciją ir Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau gauti tik neigiami atsakymai. 

Tik 2010 m. Baltarusijos Respublikos pareigūnai apklausė vieną iš įtariamųjų, nors šis ir atsisakė priimti jam atsiųstą pranešimą apie įtarimą, padarius nusikaltimus Lietuvoje.

2010 m. birželio 15 d. pradėjus dirbti naujajam generaliniam prokurorui Dariui Valiui, pradėta diskusija, kaip suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas su tarptautinės humanitarinės teisės normomis taip, kad jos išplėstų prokurorų veikimo ribas.

2010 m. rugpjūčio 31 d. generalinis prokuroras sudarė darbo grupę, kuri parengė Baudžiamojo kodekso įstatymo pakeitimų projektą. Tarp siūlomų pakeitimų bene svarbiausia – 100 straipsnio (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis) redakcija, pagal kurią, baudžiamoji atsakomybė kiltų net ir tuo atveju, jeigu nusikalstamos veikos būtų padarytos prieš pavienius asmenis – bent vieną asmenį nužudžius ar sunkiai sutrikdžius jam sveikatą. Dabartiniame straipsnyje numatytos veikos turi būti padaromos dideliu mastu, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, teritorijos, kurioje padaromos veikos, dydį ir pan.

Lietuvos Respublikos Prezidentė 2010 m. gruodžio 14 d. šį projektą pateikė svarstyti Seimui. Šių pakeitimų projekto svarstymas numatytas Seimo 2011 m. pavasario sesijoje.

2010 m. dvidešimt trims įtariamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos pagal Baudžiamojo kodekso XV skyriaus (Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai) 100-ąjį straipsnį. Už šį nusikaltimą netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, o didžiausia numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šiuo metu vykdoma įtariamųjų tarptautinė paieška Europos Sąjungos erdvėje, jiems išduoti Europos arešto orderiai.

2010 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo naujos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kurios leidžia teisti užsienio valstybių piliečius nedalyvaujant procese, kai jie yra įtariami dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 str. pagrindais, yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduoti ar perduoti Lietuvai.

Iki 2010 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusių Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, tyrimas dėl visų šioje byloje įtariamų asmenų negalėjo būti užbaigtas ir perduotas teismui.

2010 m. gruodžio 29 d. Generalinės prokuratūros vadovybės nutarimu sudaryta nauja tyrimo grupė Sausio 13-osios įvykių byloje. Tyrimo grupę sudaro aukštos kvalifikacijos ir didelę darbinę patirtį turintys penki Generalinės prokuratūros prokurorai, nagrinėsiantys bylą, atsižvelgdami į naujas teisines sąlygas ir du Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Siekiant išsamiai ir greitai atskleisti nusikalstamas veikas, tyrimo grupės prokurorai paskyrė šias užduotis:

• sveikatos sutrikdymo mastui pagal naujas Sveikatos sutrikdymo masto taisykles nustatyti daugiau kaip 350 nukentėjusių asmenų;
• naujos redakcijos BK 100 straipsnio aspektu patikrino nutarimų nutraukti tyrimą buvusių įtariamųjų atžvilgiu teisėtumą bei pagrįstumą (2 asmenų atžvilgiu nutrauktą tyrimą atnaujino);
• paruošė ir į Rusijos Federaciją išsiuntė teisinės pagalbos prašymą apklausti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą;
• parengė teisinės pagalbos prašymus dėl buvusių įtariamųjų mirties faktą patvirtinančių dokumentų kopijų gavimo.

Be to, tikslinamos liudytojų, nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos, tarp jų ir tų, kuriems gali būti nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas arba tų, kurie buvo sulaikyti, areštuoti ar kitaip buvo suvaržyta laisvė. Taip pat atliekami kiti didelės apimties techniniai, organizaciniai ir BPK numatyti proceso veiksmai.

Esant teisiniam ir faktiniam pagrindui, prokurorai kreipsis į teismą dėl BPK 187 straipsnyje numatytų asmenų pripažinimo įtariamaisiais pagal BK 100 straipsnį. Jeigu teismas užsienio valstybėse besislapstančius asmenis pripažins įtariamaisiais dėl galimai BK 100 straipsnyje padarytų veikų, bus kreipiamasi dėl kardomosios priemonės – suėmimo perskyrimo įtariamiesiems ir tolimesnės jų paieškos pagal įtarime išdėstytas faktines aplinkybes. 

Tyrimo grupės nariai per ganėtinai trumpą laiką rinko tiriamų asmenų duomenis: iš valstybės institucijų, archyvų bei privačių asmenų gavo vaizdo ir garso dokumentus (1230 fotonuotraukų, 60 vaizdo įrašų), kuriuose užfiksuoti 1990-1991 metų įvykiai Lietuvoje, bei daugiau nei 300 oficialiai patvirtintų dokumentų (TSRS įstatymų, nutarimų, įsakymų ir kt.), susijusių su tiriamais įvykiais, atliko jų apžiūras, išanalizavo 1990-1991 metų įvykių dalyvių surinktą medžiagą, atliko daugiau kaip 80 naujų liudytojų apklausų, pavedė specialistams atlikti daugiau nei 800 užduočių nustatyti nukentėjusių asmenų sveikatos sutrikdymo mastą, atrinko ir perdavė vertimui daugiau nei 8000 bylos dokumentų, kurie teisme išnagrinėtoje byloje nebuvo išversti, patikslino daugiau kaip 2800 liudytojų ir daugiau kaip 1300 nukentėjusių asmenų duomenis; siekiant patikslinti tankų ir šarvuotos karinės technikos judėjimo trajektoriją, kariškių judėjimo ir buvimo vietas prie Lietuvos televizijos bokšto, atliko papildomą įvykio vietos apžiūrą; išsiuntė 7 teisinės pagalbos prašymus į Rusijos Federaciją. Buvo gautas tik vienas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą atlikti TSRS prezidento M. Gorbačiovo apklausą. Atsakyme nurodyta, kad atsisakoma atlikti prašomą veiksmą, vadovaujantis 1959 m.  Europos Tarybos konvencijos „Dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose“ 2 straipsnio „b“ punkto bei 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 18 straipsnio pagrindais, numatančiais, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti prašymą gavusios šalies suverenitetui ar saugumui, visuomeninei tvarkai ar kitiems esminiams interesams.

2014 metų lapkričio 12 dieną buvo baigtas ikiteisminis tyrimas Sausio 13-osios byloje. Sprendimas pabaigti tyrimą buvo priimtas įsitikinus, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl galimo tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 100 str.), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo (BK 101 str.), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo (BK 103 str. 1 d.), draudžiamos karo atakos prieš civilius (BK 111 str. 1 d.) ir uždraustų karo priemonių naudojimo (BK 112 str.). Ikiteisminis tyrimas baigtas 69 įtariamųjų atžvilgiu, o kitų nusikalstamas veikas galimai padariusių asmenų atžvilgiu tyrimas toliau tęsiamas atskirtame ikiteisminiame tyrime. Įtariamieji yra Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, nuo baudžiamojo persekiojimo dauguma jų pasislėpę užsienyje, todėl jiems yra išduoti Europos arešto orderiai, paskelbta jų tarptautinė paieška.

Proceso dalyviai, t. y. įtariamieji, jų gynėjai, nukentėjusieji, civiliniai ieškovai ar jų atstovaisusipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga galės iki 2015 metų birželio 12 dienos. Po susipažinimo byla su kaltinamuoju aktu bus perduota teismui.

2015 m. rugpjūčio 31 d. byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pripažinti 66 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, tuo metu ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

2011-ieji – Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai...