Atsižvelgama į viešai paskelbtus teiginius, apie tai, kad priėmus naująjį Lietuvos prokuratūros įstatymą visų prokurorų atlyginimai neva padidės 500-900 eurų, prokuratūra siūlo susipažinti su viešai prokuratūros interneto svetainėje skelbiamais šiuo metu prokuratūroje mokamų atlyginimų vidurkių dydžiais.

Iš šių nuolat skebiamų duomenų matyti, kad didelį rezonansą sukėlusioje lyginamojoje lentelėje prokurorų gaunami atlygimai yra nurodyti be dabar mokamų priedų už kvalifikacinius rangus, kurių siekiama atsisakyti priimant įstatymo pataisas, ir be priedų už darbo stažą. Tokiu būdu lyginant dabar mokamus atlyginimus su numatytais įstatymo projekte, sukuriamas klaidingas įspūdis, kad priėmus aptariamas įstatymo pataisas prokurorų atlyginimai padidės vos ne 40 procentų.

Šiuo metu svarstomais Prokuratūros įstatymo pakeitimais ir papildymais siekiama užtikrinti teisingą apmokėjimą už prokuroro darbą, labiau skatinti prokurorus siekti aukštesnių ir vadovaujamų pareigų bei įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurios įpareigojo numatyti priemones, didinčias motyvaciją dirbti prokuroro darbą.

Nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą siūloma organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimus atliekantiems Generalinės prokuratūros bei teritorinių apygardų prokuratūrų prokurorams ir taip skatinti juos dirbti būtent šiose baudžiamojo persekiojimo srityse, kurioms būdinga didesnė smurtinio bei kitokio nusikalstamo poveikio rizika.

Siūlomais darbo užmokesčio pakeitimais taip pat siekiama padidinti tų vadovaujančios grandies prokurorų darbo užmokestį, kurių atlyginimai šiuo metu yra beveik tokie pat kaip ir eilinių prokurorų. Pažymėtina, kad po prokuratūros pertvarkos, vadvaujančių prokurorų skaičius sumažėjo daugiau kaip perpus – nuo 190 iki 87, tačiau atsakomybė – ženkliai padidėjo. Tai viena iš priežasčių, dėl ko per skebiamas atrankas į vadovų pareigas dažnai nesulaukiama konkurencingo pretendentų skaičiaus. Tikėtina, kad didesnis atlyginimas daugiau prokurorų skatintų siekti karjeros ir vadovaujamų pareigų.

Šiomis pataisomis siūloma taip pat atsisakyti prokurorų kvalifikacinių rangų, o už juos dabar mokamus priedus įtraukti į pareiginės algos koeficientą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros 2017 metų darbo užmokesčio fondas, palyginti su 2008 metų darbo užmokesčio fondu, numatytu atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, išliko sumažintas 4 proc., nors teismų, Valstybės kontrolės ir kitų biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondai ne tik grąžinti į prieš krizę buvusį lygį, bet ir padidėjo.

Atkreiptinas dėmesys, kad klausimai, susiję su prokurorų darbo užmokesčiu, aktualūs visoje Europos Sąjungoje. Konsultacinė Europos teisėjų taryba ir Konsultacinė Europos prokurorų taryba dar 2009 m. priėmė vadinamąją Bordo deklaraciją ir ją aiškinančius dokumentus. Kaip nurodyta Bordo deklaracijoje, tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu. Bordo deklaracijos aiškinamosiose pastabose pažymėta, kad prokurorų nepriklausomumas būtinas tam, kad jie galėtų vykdyti savo misiją; jis stiprina prokurorų vaidmenį teisinėje valstybėje ir visuomenėje, taip pat garantuoja, kad teisingumo sistema veiks sąžiningai ir veiksmingai.

Paskelbtoje Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Europos teisingumo sistemų vertinimo 2014 metų ataskaitoje nurodoma, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje konstatuota, jog nustatant prokurorų statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų ir prokurorų, nes abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą, užtikrinti laisvą ir atsparų įtakai darbą.