Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai Seime 2023 m. vasario 9 d. į raštu užduotus Seimo narių klausimus

1. Kada ikiteisminį tyrimą atliekanti policijos įstaiga ar šį tyrimą kontroliuojantis prokuroras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl buvusio Seimo nario, buvusio Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nario Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo?

Visų pirma noriu pasakyti, kad apie šį ikiteisminį tyrimą žinojau nuo pat pradžių, nes pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi į mane. Detaliau eigos nepateiksiu, nes kaip jau ne kartą akcentavau, vienas iš svarbiausių tikslų, jei ne pats svarbiausias – apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius ir užtikrinti jų teisę į konfidencialumą.

Antra, kaip Jums jau yra žinoma, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų lapkričio 15 d. Maždaug sausio viduryje ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis, jį organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras informavo mane apie tai, kad atliekant šį ikiteisminį tyrimą ir atlikus galimus procesinius veiksmus yra gauti duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad būtina Seimo nariui įteikti pranešimą apie įtarimą ir jį apklausti įtariamuoju.

Norint atlikti tokį procesinį veiksmą Seimo nario atžvilgiu, yra būtina gauti Seimo leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Su tokiu prašymu į Seimą sesijos metu kreipiasi generalinis prokuroras.

Mano nurodymu, visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta patikrinti aukštesniajam prokurorui, kuris patvirtino, kad atlikti būtini tyrimo veiksmai bei gauti rezultatai yra pakankamas pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą prašant panaikinti Seimo nario teisinį imunitetą.

Taip pat, prieš susitikimą su Seimo pirmininke, su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinau asmeniškai.

Įsitikinusi, kad šioje situacijoje kreipimasis į Seimą yra būtinas ir pagrįstas, suplanavau pokalbį su Seimo pirmininke ir susitikau su ja.

Po šio susitikimo pirmadienį buvo parengtas raštas prašant inicijuoti neeilinę Seimo sesiją nurodant tokio prašymo pagrindimą – galimybę kreiptis į Seimą įprasta tvarką teikiant prašymą Seimo nariams leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Raštas išsiųstas sausio 23 d., prieš 11 val.

2. Kodėl Jūs, prieš kreipdamasi į Lietuvos Respublikos Seimą oficialiu raštu, susitikote su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen? Koks buvo tokio susitikimo tikslas, kodėl susitikimas nebuvo įtrauktas į Jūsų darbotvarkę?

Visų pirma noriu patikslinti, kad darbotvarkėje šis susitikimas buvo nurodytas, jis nurodytas kaip darbinis, kas atitiko ir jo tikslą, ir esmę.

Antra, remiantis galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatomis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kreipimosi dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo nagrinėjimo Seime ir sprendimo priėmimo dėl to procedūra taikoma vykstant Seimo sesijai. Taigi, tarp sesijų kreiptis į Seimą įprasta tvarka negaliu. Įvertinus, kad Seimo pavasario sesija prasidės tik kovo 10 d. ir tai yra per daug tolimas terminas siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, buvo svarbu išsiaiškinti, ar nenumatoma neeilinė Seimo sesija, nes buvau girdėjusi tokius svarstymus.

Tuo atveju, jei neeilinės sesijos nebūtų, buvo suplanuota kreiptis į Seimą su prašymu ją inicijuoti tam, kad galima būtų pateikti prašymą dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Susitikimo su Seimo Pirmininke datos ir laiko neaptarinėjau nei su ikiteisminiame tyrime dalyvaujančiais tyrėjais, nei su prokuroru.

3. Kas derino Jūsų susitikimą su Seimo Pirmininke V. Čmilyte-Nielsen, ar darėte tai pati, ar prokuratūros tarnautojai? Kaip Seimo Pirmininkei buvo įvardintas Jūsų susitikimo š. m. sausio 20 d. tikslas?

Šis susitikimas įvyko mano iniciatyva, dėl jo tariausi asmeniškai telefonu tą pačią dieną, šiek tiek po 10 val. Paskambinusi paklausiau, ar galima būtų trumpam susitikti, nes noriu aptarti vieną klausimą. Daugiau informacijos nepateikiau. Man buvo pasakyta, kad galima susitikti 11 val. Pasiūlytas laikas man tiko, tad netrukus ir nuvažiavau. Pats susitikimas taip pat buvo labai trumpas, truko tik apie 5 min.

4. Kokią informaciją pateikėte Seimo Pirmininkei š. m. sausio 20 d. susitikimo metu? Ar buvo paminėtas konkretus Seimo narys, Seimo nario frakcija, partija, ar buvo paminėta, kad tai Seimo valdančiosios koalicijos atstovas?

Kaip jau ne kartą esu sakiusi, kalbėdamasi su Seimo Pirmininke sausio 20 d. norėjau sužinoti, ar nėra ketinama sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Tokiu atveju, prasidėjus neeilinei sesijai, prokuratūra būtų teikusi įprastą prašymą Seimo nariams leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Seimo Pirmininkei patvirtinus, kad neeilinė sesija tikrai nėra planuojama, informavau ją apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėto ikiteisminio tyrimo faktą, nurodžiau, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo, bei paaiškinau poreikį surengti neeilinę sesiją.

Nei Seimo nario pavardė, nei partija, nei kiti asmenį kažkaip identifikuojantys duomenys ar kiti ikiteisminio tyrimo duomenys pateikti nebuvo. Pabrėžiu, kad pateikiau tik bendro pobūdžio informaciją, kuri pagrindė prokuratūros poreikį kreiptis į Seimą dėl galimai nusikaltimą padariusio Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Seimo Pirmininkė mane informavo, kad neeilinė sesija galima tik po vasario 1 dienos, kadangi jai inicijuoti ir organizuoti reikalingas tam tikras laikas. Susitarėme, kad susiklosčius tokiai situacijai prokuratūra pirmadienį pateiks oficialų raštą dėl neeilinės sesijos poreikio tam, kad Seimo Pirmininkė turėtų oficialų pagrindą atitinkamoms procedūroms pradėti. Pirmadienį tai ir buvo padaryta.

5. Kaip ir kada sužinojote, kad buvęs Seimo narys K. Bartoševičius š. m. sausio 20 d. vakare kreipėsi į VRK dėl Seimo nario mandato atsisakymo? Kokių veiksmų ėmėtės? Ar š. m. sausio 20 d., po K. Bartoševičiaus kreipimosi, kalbėjote apie tai su Seimo Pirmininke? Ar šį klausimą aptarėte kada nors kitu metu?

Apie tai, kad Seimo narys K. Bartoševičius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Seimo nario mandato atsisakymo sužinojau pirmadienį iš Seimo pirmininkės skambučio, maždaug apie pusę dvylikos, jai pasiteiravus, ar tai yra tas pats asmuo. Tik tada susipažinau su viešai tuo metu skelbta informacija apie Seimo nario apsisprendimą.

Mano darbotvarkė yra intensyvi, nuo ryto vyko suplanuoti vidiniai pasitarimai, todėl neturėjau jokios galimybės žinoti, kas yra skelbiama viešai internete.

6. Kodėl š. m. sausio 23 d. kreipėtės į Seimo Pirmininkę oficialiu raštu du kartus? Kodėl ir kieno iniciatyva buvo nusiųstas antrasis raštas Seimo Pirmininkei?

Kaip jau atsakinėjau viešai, iki pat sausio 23 d. ryto, vadovaujantis nukentėjusių nepilnamečių ir ikiteisminio tyrimo interesais, buvo laikomasi konfidencialumo, todėl pirmajame pirmadienį išsiųstame rašte, kuriuo prašiau inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą, buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie patį ikiteisminio tyrimo faktą, jo pradėjimo datą bei Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos buvo pradėtas šis tyrimas.

Jokie galimai nusikalstamas veikas padariusį Seimo narį identifikuojantys duomenys nebuvo pateikti.

Iš Seimo Pirmininkės skambučio sužinojus, kad Seimo narys, dėl kurio planuota kreiptis į Seimą, kreipėsi į VRK dėl Seimo nario mandato atsisakymo, tapo akivaizdu, kad tokios informacijos pateikimas yra reikalingas Seimo Pirmininkei priimant sprendimus dėl neeilinės sesijos sušaukimo, todėl buvo parengtas ir apie 12 val. 30 min. išsiųstas patikslinimas nurodant Seimo nario vardą bei pavardę.

7. Ar apie ketinimus kreiptis į Seimo Pirmininkę dėl buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo buvo informuotas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinis komisaras, jo pavaduotojai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas arba pavaduotojai? Jei taip, kada tai buvo padaryta ir kokiu būdu?

Aš asmeniškai apie ketinimą kreiptis į Seimą nei nurodytiems asmenims, nei institucijoms neteikiau jokios informacijos. Nei raštu, nei žodžiu.

Norėčiau priminti, kad to ir neprivalėjau daryti, nes kreiptis į Seimą dėl galimai nusikaltimą padariusio Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo yra išimtinė generalinio prokuroro kompetencija.

8. Ar apie ketinimo kreiptis į Seimo Pirmininkę aplinkybes žinojo ikiteisminį tyrimą atliekančios policijos įstaigos tyrėjai ir vadovai? Ar jiems buvo žinoma kada bus kreipiamasi į Seimo Pirmininkę?

Galiu tik pakartoti tą patį – nurodytiems asmenims ir institucijoms neteikiau jokios informacijos. Ar jiems buvo tai žinoma – negaliu pasakyti.

9. Ar manote, kad informacija apie ketinimą kreiptis į Seimo Pirmininkę dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo po Jūsų susitikimo su Seimo Pirmininke buvo atskleista tretiesiems asmenims?

Negaliu komentuoti to, ko nežinau, o spėjimų ir hipotezių – nevertinu.

10. Ar ikiteisminiame tyrime priimtas sprendimas dėl būtinybės panaikinti buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus teisinę neliečiamybę yra to ikiteisminio tyrimo medžiaga ir duomenys? Jei taip, kodėl prokuratūra nepavedė atlikti aplinkybių patikrinimo dėl galimo informacijos nutekėjimo?

Visų pirma norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad klausiama apie sprendimą, kurio neprireikė, nes Seimo narys pats atsisakė Seimo nario mandato.

Antra, kalbant bendrai apie procedūras, generalinio prokuroras prašymas Seimui panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę yra viešas dokumentas, kurį generalinis prokuroras pagarsina Seimo salėje posėdžio metu ir tai yra daroma suderinusi su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiu prokuroru.

Trečia, tiek įstatymas, tiek teismų praktika aiškiai rodo, kad ne kiekvienas informacijos apie ikiteisminį tyrimą arba tam tikrų tokio tyrimo duomenų perdavimas, paviešinimas vertinamas kaip nusikalstama veika.

Ir ketvirta – kaip jau skelbėme, praėjusią savaitę prokuratūroje gautas opozicinės Seimo Socialdemokratų partijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 247 str., kuris yra perduotas nagrinėti, tad nuo konkrečios situacijos vertinimo dabar susilaikysiu, bet galiu užtikrinti, kad visos šioje situacijoje aktualios aplinkybės bus teisiškai įvertintos priimant atitinkamą procesinį sprendimą, apie kurį bus pranešta viešai.

11. Ar Jūsų nuomone Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 247 straipsnis (ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo) yra veikiantis ir galiojantis?

Nematau pagrindo manyti kitaip.

12. Kodėl viešai teigiate, kad ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo nėra nusikalstama veika, jeigu nėra padaryta žala ikiteisminiam tyrimui? Kokia teisės norma vadovavotės taip teigdama?

Kaip jau minėjau, vadovaujuosi Baudžiamuoju kodeksu ir susiformavusia teismų praktika. Visais atvejais svarbu įvertinti veikos pavojingumą.

13. Ar manote, kad ikiteisminio tyrimo duomenų be leidimo atskleidimas, kai paviešinami asmens duomenys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos ir taikytos procesinės prievartos priemonės, nėra nusikalstama veika?

Manau, kad į šį klausimą jau atsakiau atsakydama į prieš tai buvusius klausimus.

Dar kartą galiu priminti, kad turime susiformavusią teismų praktiką, kuri akcentuoja, jog ne kiekvienas informacijos, susijusios su ikiteisminiu tyrimu, atskleidimas vertintinas kaip nusikalstama veika ir sprendimą dėl to priima prokuroras.