Šių metų sausio pirmąją įsigaliojo Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – PAĮ). Jo paskirtis – nustatyti apie pažeidimus valstybinėse ir privačiose įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones. Šiuo įstatymu siekiama sudaryti galimybę pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Koordinuoti įstatymu reglamentuotą pranešėjų apsaugos procesą, nagrinėti pranešimus apie pažeidimus arba perduoti juos nagrinėti kitoms institucijoms buvo pavesta Lietuvos Respublikos prokuratūrai. Generalinio prokuroro sprendimu pranešėjų apsaugos funkcija priskirta Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui (VTS).

Pasak Generalinės prokuratūros VTS vyriausiojo prokuroro Raimondo Petrausko, per pirmąjį minėto įstatymo galiojimo pusmetį prokuratūra iš viso gavo 41 pranešimą dėl galimų pažeidimų. Dažniausiai juose buvo nurodomi pranešėjų pastebėti „juodosios buhalterijos“ privačiose įmonėse, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tarnybinio transporto naudojimo nesilaikant teisės aktų, korupcijos viešuosiuose pirkimuose, nusikalstamų veikų slėpimo atvejai.

Išnagrinėjus gautus duomenis pranešėjų statusas bei įstatyme nustatytos apsaugos buvo suteiktos 20 asmenų. Vienas prašymas pripažinti pranešėju buvo pateiktas už kitą asmenį, todėl nebuvo nagrinėtas, nes PAĮ tokios galimybės nenumato.

Didžioji dauguma pranešimų buvo pateikta elektroninio paštu adresu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt, dalis persiųsta iš apygardų prokuratūrų bei kitų institucijų – VTEK, Krašto apsaugos ministerijos, LR Vyriausybės, Finansų ministerijos ir kt.

Susipažinus su pranešimuose pateikta informacija buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai, atlikti 5 tarnybiniai patikrinimai, priimti 8 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į pranešime apie pažeidimą suteiktą informaciją, viena bendrovė buvo įpareigota pašalinti pranešime nurodytus PAĮ pažeidimus.

Per pirmąįį PAĮ galiojimo pusmetį dėl neigiamo poveikio priemonių jų atžvilgiu taikymo (neapibrėžtos apimties tarnybinių patikrinimų, įgaliojimų siaurinimo, atostogų nesuteikimo pageidaujama data ir kt.) į Generalinę prokuratūrą kreipėsi 4 pranešėjai ir 1 šio statuso neturintis asmuo. Išnagrinėjus jų pateiktą informaciją, viena institucija buvo įpareigota nutraukti konkrečias neigiamo poveikio priemones pranešėjo atžvilgiu.

Pasak Generalinės prokuratūros VTS vyriausiojo prokuroro R. Petrausko, pranešėjų apsaugos institutas yra visiškai naujas Lietuvos teisės sistemoje, todėl natūralu, kad tiek valstybės įstaigoms, tiek privačioms įmonėms bei asmenims, norintiems teikti pranešimus, vis dar kyla daug įvairiausių klausimų. Todėl jo vadovaujamo skyriaus atstovai šiemet ne kartą teikė informaciją žiniasklaidai, skaitė pranešimus įvairiuose seminaruose, suteikė konsultacijas apie 40 valstybinių ir privačių įmonių, konsultavo dėl pranešimų apie pažeidimus teikimo ir pranešėjo statuso įgijimo privačius asmenis. Taip pat prokuratūra nuolat teikia pastabas ir konsultacijas dėl įstaigose ir įmonėse diegiamų Vidinių kanalų steigimo ir funkcionavimo tvarkų.

VTS vyriausiojo prokuroro R. Petrausko teigimu, pradėjus įgyvendinti PAĮ bei poįstatyminius teisės aktus, paaiškėjo, kad minėtas įstatymas tobulintinas, daliai jame esančių normų trūksta aiškumo, detalumo, tikslumo. Prokuroro manymu, terminas sprendimui dėl pranešėjo statuso suteikimo yra ganėtinai trumpas, bet nėra numatyta, kiek laiko šis statusas turi galioti, kokia yra jo panaikinimo procedūra. Taip pat nenumatyta, per kiek laiko turėtų būti išnagrinėta informacija dėl galimai daromo neigiamo poveikio, ar toks sprendimas gali būti skundžiamas, nėra išaiškinta, kaip taikyti apsaugą nuo neigiamo poveikio asmeniui, kuriam pranešėjo statusas nesuteikiamas. Kaupdama ir apibendrindama šio įstatymo taikymo patirtį Generalinė prokuratūra ketina parengti bei pasiūlyti Seimui svarstyti PAĮ bei poįstatyminių aktų pakeitimus.