„Likus vos kelioms dienoms iki Sausio 13-osios, apie trečią valandą nakties, į tuometinį Vilniaus rajono prokuratūros pastatą bandė įsiveržti keturi omonininkai, ginkluoti rankiniu kulkosvaidžiu“, – prisimena tą naktį prokuratūroje budėjęs dabartinis Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Genadijus Jefimovas. „Pastatas buvo apsaugotas metalinėmis grotomis ir tvirtomis durimis, tad po pusvalandžio grėsmingo bruzdesio jie pasitraukė. Atrodė, kad nerami naktis baigėsi. Tuomet dar nežinojau, jog tikrieji išbandymai – ir kur kas žiauresni – laukia visai netrukus.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį į Saulėtekį, prie studentų bendrabučių, kur tuo metu gyvenau, atvažiavo mikroautobusas „Latvija“ kviesti vykti prie televizijos bokšto. Jis greitai prisipildė ir išvažiavo, todėl mes ėjome pėsčiomis. Atsidūrėme prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų – ten degė laužai, būriavosi minios žmonių. Naktį praleidau ten – kartu su tūkstančiais kitų. Tvyranti nežinomybė slėgė kiekvieną: niekas nežinojo, ar po televizijos bokšto šturmo bus puolami ir Aukščiausiosios Tarybos rūmai. Laimei, to neįvyko.“

Šiandien jau 35-ąjį kartą prisimename naktį, kai Lietuvos žmonės stojo prieš Sovietų Sąjungos kariuomenę be ginklų – tik su tikėjimu, vienybe ir meile Laisvei. Tai buvo naktis, kai tauta pasirinko nebebijoti.

Sudėtingą, bet pergalingą kelią į Laisvę šiandien gyvai mena 18 prokuratūroje tebedirbančių prokurorų, prisiekusių dar iki 1991-ųjų. Jie buvo tarp tų, kurie atkurtos Lietuvos Respublikos vardu vyko į įvykių vietas, ligonines, rinko liudijimus ir fiksavo tiesą – kad nusikaltimai nebūtų pamiršti, o kaltė neliktų be atsakomybės. Jų pasiaukojantis darbas sugulė į daugiau kaip 800 tomų baudžiamosios bylos dokumentų.

Praėjus trisdešimt vieneriems metams, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį Sausio 13-osios byloje – 67 asmenys, tuo metu ėję aukščiausias pareigas Sovietų Sąjungos karinėse ir kitose struktūrose, pripažinti kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Tai ne tik teisinė pergalė. Tai istorinis teisingumas – iškovotas žmonių drąsa aikštėse ir atkakliu Lietuvos teisėsaugos darbu.