Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. kovo 22 d. posėdyje priimtas sprendimas pritarti Lietuvos Respublikos prokuratūros pasiūlytoms prioritetinėms veiklos kryptims 2017–2020 metams. Viena iš Lietuvos Respublikos prokuratūros prioritetinių veiklos krypčių yra prokuratūros išteklių efektyvesnis valdymas.
Generalinės prokuratūros 2018–2021 metų strateginiame veiklos plane, vienas iš prokuratūros strateginių tikslų yra tobulinti prokuratūros administravimą, optimizuoti išteklius (žmogiškuosius, finansinius ir infrastruktūros) ir užtikrinti jų racionalų naudojimą bei veiklos modernizavimą. Tobulinant ir optimizuojant vidinius procesus turi būti siekiama nustatyti prokuratūros veiklos prioritetus, kurie leis tolygiai perskirstyti prokuratūros darbuotojų darbo krūvį, didinti veiklos administravimo efektyvumą, tai nulemtų efektyvesniam nusikalstamų veikų tyrimui.
Siekiant prokuratūros veiklos valdymo efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo yra sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes. Darbo grupę sudaro: Generalinės prokuratūros departamentų vadovai, apygardų prokuratūrų vadovai, prokuratūroje veikiančių profesinių sąjungų atstovas, valstybės tarnautojai, kelių apylinkių prokuratūrų vadovai.
Darbo grupės posėdžių metu buvo analizuojamas pastaraisiais metais užregistruotų nusikalstamų veikų skaičiaus pokytis (nuo 2014 m. užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 38 proc.; sunkių ir labai sunkių nusikaltimų - 34 proc.), nebaigtų tirti nusikalstamų veikų skaičiaus (likučio) pokytis (nuo 2015 m. skaičius sumažėjo 29 proc.). Buvo atkreiptas dėmesys, kad didžiąją dalį užregistruotų nusikalstamų veikų sudaro nusikalstamos veikos, kurių tyrimai nėra ypatingai sudėtingi (iš 2019 m. užregistruotų nusikalstamų veikų daugiausia buvo užregistruota vagysčių, Baudžiamojo kodekso 178 str. (24 proc.), fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, Baudžiamojo kodekdo 140 str. (19 proc.). Darbo grupės veiklos metu taip pat buvo analizuojamas ir teismo posėdžių, kuriuose prokuroro dalyvavimas yra būtinas, skaičius ir jo mažėjimo tendencijos. Pažymėtina, kad didžioji dalis nusikalstamų veikų ištiriama taikant ekonomišką procesą (2019 m. 55,7 proc. iš visų ištirtų nusikalstamų veikų, 2018 m. - 55,9 proc., 2017 m. - 55,2 proc.), o kai kuriose prokurorų tarnybos vietovėse, nutolusiose nuo centrinių prokuratūros padalinių, taikant ekonomišką procesą ištirtų nusikalstamų veikų dalis siekia net iki 80 proc.
Be to, įvertinus centriniuose ir nutolusiuose prokuratūros padaliniuose dirbančių prokurorų bei valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo krūvius ir skaičiaus santykį bei prokuratūros pastatams reikalingo išlaikymo išlaidas, konstatuota, kad nėra užtikrinamas tolygus darbo krūvis, o išlaidos, skirtos pastatų išlaikymui, nėra naudojamos efektyviai. Buvo pažymėta, kad nutolusiuose prokuratūros padaliniuose šis santykis sudaro 1:2 ar 1:3, kai centriniuose padaliniuose, kuriuose atliekami ir kontroliuojami sudėtingesni tyrimai ir darbo krūvis žymiai didesnis, o prokurorai be kitų funkcijų dalyvauja ir bylose, nagrinėjamose apeliacinės instancijos teismuose, kuriose ikiteisminį tyrimą kontroliavo nutolusių prokuratūros padalinių prokurorai, prokurorų ir valstybės tarnautojų santykis tesiekia 1:5. Įvertinus visus duomenis buvo atlikta kiekvienos apygardos prokuratūros situacijos analizė ir numatytos galimos veiklos procesų optimizavimo kryptys.
Darbo grupės nariai įvertino galimybę atsisakyti prokurorų tarnybos vietų vietovėse, nutolusiuose nuo centrinių prokuratūros padalinių, kuriose yra nedidelis prokurorų skaičius, ir jas nustatyti artimiausiose pagal atstumą vietose nuo prieš tai buvusios tarnybos vietos. Pastebėtina, kad atsisakant tarnybos vietų minėtose vietovėse - prokurorai nebus atleidžiami iš tarnybos.
Įvertinus tai, kad prokurorų atliekamų funkcijų poreikis toje vietovėje, kurioje planuojama atsisakyti prokurorų tarnybos vietų, išlieka, nes jose yra veikiantys teismo rūmai, svarstoma prokurorams užtikrinti nuvykimą tarnybos reikmėms į teismo rūmus, kurių teritorijoje nebelieka prokurorų tarnybos vietų (tarnybinio transporto užtikrinimas, su važiavimu susijusių išlaidų kompensavimas, pavežėjimo paslaugos įsigijimas). Įvertinus tai, jog turimos informacinės sistemos (IBPS) suteikia galimybę prokurorams dirbti nuotoliniu būdu, taip pat, siekiant užtikrinti racionalų ir efektyvų darbo laiko naudojimą, svarstoma numatyti lankstesnes nuotolinio darbo sąlygas (pvz., jei prokuroras, nuo kurio gyvenamosios vietos atstumas iki teismo rūmų, kurių teritorijoje nebelieka prokurorų tarnybos vietų, yra mažesnis nei nuo naujai nustatytos tarnybos vietos, prokuroras tą dieną, kai vyksta posėdis, galėtų nevykti į nustatytą tarnybos vietą, o pasibaigus posėdžiui dirbti nuotoliniu būdu). Taip pat svarstoma galimybė ir vertinamas poreikis vietose, kuriose nebelieka prokurorų tarnybos vietų ir prokuratūros, kaip infrastruktūros pastato, įrengti „prokuroro kambarius“. Šiuose kambariuose, esant poreikiui, prokurorai turėtų galimybę pasirengti teisminiam nagrinėjimui, atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus.
Šiuo metu šie siūlymai yra vertinami darbo grupės posėdžiuose, o galutinė išvada dėl galimų struktūrinių pokyčių bus pateikta generaliniam prokurorui tik visapusiškai išanalizavus ir įvertinus siūlomų krypčių įgyvendinimą.
Apie numatomus galimus struktūrinius pokyčius bus pateikta informacija ir konsultuojamasi su prokuratūroje veikiančioms profesinėms sąjungoms bei darbo taryba. Apie šioje darbo grupėje svarstomas prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes informacija pateikiama prokuratūros bendruomenei.