Viešojo intereso samprata teisės aktuose nėra apibrėžta ir yra vertinamojo pobūdžio. Buvo ar nebuvo pažeistas viešasis interesas kiekvienu atveju, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja teismas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešasis interesas yra labai įvairus, dinamiškas, kintantis, todėl neįmanoma iš anksto nustatyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę viešajam interesui, gali atsirasti grėsmių. Todėl Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyrius deda daug pastangų, kad formuojant vieningą viešojo intereso gynimo praktiką, gerinant šios srities prokurorų veiklą.

Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės Daivos Alechnavičienės teigimu, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo nuostatomis kreiptis į teismą civilinio proceso ar Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka prokuroras gali visais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Konkrečius atvejus, kada prokuroras privalo reikšti ieškinį, numato konkretūs Civilinio, Civilinio proceso, taip pat Baudžiamojo proceso kodeksų straipsniai.

Kolegijoje pastebėta, kad apibendrinus visų teritorinių prokuratūrų prokurorų darbą 2006 metais ginant viešąjį interesą buvo padaryta išvada, kad iš esmės prokurorai tinkamai vykdė šią funkciją, teismams pateikė nemažai procesinių dokumentų, reiškė įvairius ir gana sudėtingus ieškinius ir prašymus. „Siūlau prokuratūroje gaunamus pareiškimus, ypač valstybės ar savivaldybės institucijų pateiktą medžiagą nagrinėti ne tik baudžiamosios atsakomybės aspektu, bet ir siekiant išsiaiškinti galimus viešojo intereso pažeidimus, taip pat ir tais atvejais, kai nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą bei kai toks tyrimas nutraukiamas“, – kolegijos narius posėdyje ragino prokurorė. D. Alechnavičienė rekomendavo prokurorams aktyviau bendradarbiauti su savivaldybių Vaikų teisių apsaugos tarnybomis, užtikrinant vaikų teisių apsaugą, ginant turtinius ir neturtinius vaikų interesus bei pažeistas jų teises, efektyviau išnaudoti galimybę teikti ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ginant asmenų, nukentėjusiųjų nuo nusikalstamos veikos, interesus, baudžiamojo proceso srityje dirbantiems prokurorams daugiau dėmesio skirti materialinių ir procesinių teisės normų taikymui ir, kas svarbiausia, griežtai laikytis įstatyme numatytų procesinių dokumentų pateikimo teismui terminų ir tvarkos.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį šalies prokurorai, gindami galimai pažeistą viešąjį interesą, parengė ir perdavė teismams 404 įvairaus pobūdžio ieškinių. Daugiausiai procesinių dokumentų pateikė Klaipėdos ir Šiaulių apygardoms priklausančios teritorinės prokuratūros. Bendra per šių metų tris mėnesius pateiktų turtinio pobūdžio ieškinių ir pareiškimų suma yra daugiau nei 4,5 mln. litų. Dėl didžiausios ieškinių sumos kaunasi Klaipėdos ir Kauno apygardoms priklausančios teritorinės prokuratūros.

Per 2007 m. tris mėnesius teismai išnagrinėjo 189 prokurorų procesinius dokumentus, iš jų – tik trečdalis yra šiais metais pateikti procesiniai dokumentai, likę – ankstesnių metų ieškiniai. Patenkintų reikalavimų suma sudaro apie 205 tūkst. litų. Nepatenkinta buvo 10 procesinių dokumentų arba 5 proc. visų išnagrinėtų ieškinių.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį prokurorai padavė teismams 7 skundus dėl nepagrįstų, jų nuomone, teismų sprendimų (nutarčių).

Civilinių bylų skyriaus vadovė akcentavo, kad šių metų rezultatai rodo, kad viešojo intereso gynimo srityje tikrai yra dirbama, tačiau ne visur vienodai gerai ir aktyviai. Todėl dar negalima teigti, kad visos teritorinės prokuratūros dirba ir nori dirbti aktyviai, išnaudodamos visas teisines galimybės šioje veiklos srityje. Pirmojo ketvirčio duomenų apibendrinimas parodė, kad yra apylinkių prokuratūrų, nepateikusių nei vieno procesinio dokumento. Praėjusiais metais atlikti apylinkių prokuratūrų veiklos patikrinimai rodo, kad prokurorai tikrai neišnaudoja kreipimuose į prokuratūrą esančios informacijos, nors ir turėdami tam pakankamą pagrindą, nesinaudoja suteiktais įgalinimais ir patys nerenka jokių duomenų, nors tik tokiu būdu galėtų konstatuoti esant ar nesant viešojo intereso pažeidimą. Ir Generalinėje prokuratūroje gaunami asmenų skundai dėl kai kurių teritorinių prokuratūrų veiklos (paprastai atsisakymo ginti viešąjį interesą) rodo, kad, konstatuojant, kad prokuroras nemato pagrindo kreiptis į teismą, nėra aiškinamasi visų reikšmingų aplinkybių, nesurenkami būtini duomenys, o dažnai apsiribojama formaliu atsakymu pareiškėjui. Gana dažnai asmenų pareiškimai persiunčiami ikiteisminio tyrimo įstaigoms, nors jau iš jų turinio akivaizdu, kad kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio. „Mūsų manymu, atsisakant tenkinti konkretaus asmens prašymą ginti viešąjį interesą, būtina ne tik išsiaiškinti visas reikšmingas situacijai aplinkybes, surinkti objektyviai reikšmingus duomenis, bet ir surašyti motyvuotą išvadą, išdėstant, kodėl prokuroras nenustatė pagrindo kreiptis į teismą“, – kalbėjo prokurorė Daiva Alechnavičienė, ragindama kolegas atsižvelgti į šiandienos aktualijas visuomenėje. Apžvalga baigta konkrečiais pasiūlymais siekiant efektyvesnės viešąjį interesą giannčių prokurorų veiklos.

---

 

Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius, tel.: 266 2366, 8 687 47705

 

Cituodami pranešimus nurodykite informacijos šaltinį