Atsižvelgdama į šiandien portale „lrytas.lt“ publikacijoje „Sugriuvusio Ūkio banko šmėkla įsuko skandalą: V. Romanovas žengė nestandartinį žingsnį“ paskelbtas subjektyvias faktų interpretacijas, kurios gali klaidinti visuomenę jai svarbiu klausimu, prokuratūra teikia aprašytos publikacijoje situacijos komentarą:

• Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl galimo turto iššvaistymo. Tyrimas atliekamas įtariant, kad organizuotos grupės požymius atitinkanti bendrininkų grupė, kurioje be kitų asmenų veikė ir tuometinis vėliau bankrutavusio AB Ūkio banko pagrindinis akcininkas V. R. bei dabartinis AB Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas ir administracijos vadovas V. S. bei dar du AB Šiaulių banko atsakingi darbuotojai, galimai organizavo ir įvykdė didelės vertės (19.710.000 Lt, kas atitinka 5.708.410, 56 Eur) UAB „Nidos pušynas“ turto iššvaistymą 3 fizinių bei 2 juridinių asmenų naudai.
• Įtariamasis V. R. slapstosi Rusijos Federacijoje, kuri atsisako jį išduoti, todėl šiuo metu yra vykdomos tarptautinės procedūros, užtikrinančios baudžiamojo proceso įstatymų numatytas galimybes jį teisti už akių.
• Jokių, bent kiek patikimų duomenų, kad tiriamą veiką būtų nurodęs įvykdyti Lietuvos banko vadovas ar darbuotojai, o jos planą parengė advokatų kontoros „Lawin“ advokatai ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Itin abstrakčią ir jokiais konkrečiais duomenimis nepagrįstą versiją šiuo klausimu iškėlė įtariamoji O. G. tik 2018 m. pabaigoje (praėjus daugiau nei metams nuo jos pačios pirmosios apklausos įtariamosios statusu), tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių šią versiją patvirtinančių duomenų. Jokių tokius teiginius patvirtinančių dokumentų ar kitokių bent kiek patikimų įrodymų nepateikė nei vienas proceso dalyvis. Įtariamosios gynėjas, kaip ir kiti proceso dalyviai, turėjo galimybę ikiteisminio tyrimo metu teikti prašymus dėl asmenų apklausų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 178 straipsnio tvarka (prokurorui netenkinus šiuo pagrindu pateikto prašymo atlikti procesinių duomenų rinkimo veiksmus, jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui), tačiau to nepadarė. Prokuratūra laikosi pozicijos, kad šie pareiškimai yra vertintini tik kaip įtariamųjų gynybinė versija bei bandymas vilkinti bylos perdavimą teismui. Pažymėtina ir tai, kad įtariamieji ir jų gynėjai turės galimybę teikti prašymus dėl šių asmenų apklausos ir bylą jau nagrinėjant teisme.
• Jokia baudžiamojo proceso įstatymo norma neįpareigoja ikiteisminio tyrimo metu rinkti duomenų apie nusikalstamą veiką pranešusį asmenį. Ikiteisminio tyrimo tikslas yra nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamasis persekiojimas. Dar daugiau, tokių duomenų rinkimas gali prieštarauti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti tinkami atstovavimo dokumentai, pagal kuriuos UAB „Energolinija“ atstovauja advokatų kontorų grupės TRINITY advokatas Deivis Valiulis. Tokie duomenys baudžiamajame procese yra pakankami.
• Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal UAB „Energolinija“ atstovo pateiktą pareiškimą, tačiau tyrimo metu nei vienam iš įtariamųjų įteiktame pranešime apie įtarimą nėra nurodyta, kad inkriminuojamais veiksmais žala būtų buvusi padaryta būtent šiam juridiniam asmeniui. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pripažinti, kad UAB „Nidos pušynas“ turtu, imituojant faktiškai beverčių akcijų įsigijimą bei atsiskaitymą už jas, padengtas kitų asmenų įsiskolinimas AB Šiaulių bankui. UAB „Nidos pušynas“ turtas buvo neatlygintinai ir neteisėtai perleistas, dėl ko ši bendrovė patyrė didelę žalą ir galiausiai buvo priversta bankrutuoti.
• Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė atsisakė pripažinti V. G. šiame tyrime nukentėjusiąja, jos skundo šiuo klausimu netenkino ir aukštesnysis prokuroras, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi šiuos sprendimus panaikinus, V. G. buvo pripažinta nukentėjusiąja.
• Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Prokuroro sprendimas perduoti bylą teismui negali nulemti jokio asmens pripažinimo kaltu ar nekaltu, patyrusiu žalą ir turinčiu teisę į jos atlyginimą ar ne. Prokuroras, surinkęs pakankamai duomenų įtariamojo asmens kaltei pagrįsti, perduoda bylą nagrinėti teismui. Būtent teismas, įgyvendindamas savo išimtinę funkciją vykdyti teisingumą, turės nustatyti objektyvią tiesą baudžiamojoje byloje, įvertinti visus kaltinimo ir gynybos pateiktus argumentus bei motyvus ir priimti teisingą sprendimą dėl kiekvieno įtariamojo kaltumo, taip įgyvendindamas pastarųjų pamatines teises į teisingą teismą.
• Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Šiuo metu proceso dalyviams yra paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, jiems nustatytas terminas pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Detalesnė informacija apie atliktą ikiteisminį tyrimą visuomenei bus paskelbta baudžiamąją bylą perduodant į teismą.