Prokurorai aktyviai prisidėjo prie Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimų ir papildymų, kuriais siekiama patobulinti baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo teisinį reguliavimą. Įvertinus ir atsižvelgus į daugiau nei trejų metų Baudžiamojo proceso kodekso taikymo praktiką, naujuoju projektu siekiama išspręsti teismų ir kitų teisėsaugos institucijų darbo praktikoje kylančias problemas.
Prieš pora metų vykusiame kasmetiniame Lietuvos Respublikos teismų pirmininkų pasitarime buvo iškeltos darbo problemos, susijusios su 2003 metų gegužės 1 dieną įsigaliojusiais Baudžiamuoju ir Baudžiamojo proceso kodeksais. Po šio pasitarimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iniciatyva iš teismų ir kitų teisėsaugos institucijų buvo surinktos pastabos bei pasiūlymai dėl Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų tobulinimo bei kreiptasi į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Šis 2005 m. spalį sudarė darbo grupę, kuri nagrinėjo Baudžiamojo proceso kodekso taikymo problemas ir parengė pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
„Praktika rodo, kad esamas teisinis kai kurių procedūrų reglamentavimas neužtikrina teisėsaugos institucijų poreikių ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Todėl Generalinė prokuratūra iniciavo 36 Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimus ir papildymus“, – šiandien Kolegijos nariams pristatydamas įstatymo projektą, sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Darbo grupė svarstė ir pritarė 22 straipsnių pakeitimo ar papildymo redakcijoms. Iš viso naujuoju projektu siūloma keisti 83 ir papildyti 4 naujais straipsniais.
Prokurorų pastangomis svarbiausi pakeitimai padaryti 80 straipsnyje, kuriame numatoma išlyga, leidžianti apklausti liudytoju asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Toks projektas siūlomas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet tyrimo metu, išnaudojus visas proceso galimybes, nesurenkama pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima pranešti asmeniui apie įtarimą, tačiau jį būtina apklausti apie reikšmingas tyrimui aplinkybes. Asmens sutikimas dėl tokios apklausos išreikštų jo procesinę valią dėl jo bendradarbiavimo su tyrimo institucijomis, tiriant galimai asmens padarytą nusikalstamą veiką. Be to, pagal šias nuostatas būtų galima apklausti ir asmenis, kurie pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, bei tokius asmenis, kaip pavyzdžiui, Seimo nariai, teisėjai ir pan., dėl kurių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn turi būti gautas kompetentingos institucijos leidimas.
Generalinės prokuratūros siūlymu Kodeksas bus papildytas nauju straipsniu „Liudytojo specialioji apklausos tvarka“ (801). Pagal jį, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra nepakankamai duomenų, kad asmuo būtų apklausiamas įtariamuoju, jam sutikus, jis gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Tokiu atveju sprendimą dėl asmens apklausos priimtų prokuroras.
Prokuratūra taip pat prisidėjo prie straipsnių, kuriais reglamentuojama ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas, skundų išsprendimas, liudijimo ypatumai, specialisto išvada, civilinis atsakovas, kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas, atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas, pranešimai asmeniui apie jam taikytas priemones, ikiteisminio tyrimo pradžia, jo atsisakymas ir nutraukimo tvarka, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami veiksmai, nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa, anonimiškumo taikymo nukentėjusiajam ir liudytojui pagrindai, nuosprendžių rūšys, nuosprendžio nuorašo įteikimas išteisintajam ar nuteistajam, pakeitimų ar papildymų.
Įsigaliojus Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimams ir papildymams reikės keisti kai kurias generalinio prokuroro patvirtintas tvarkas ir rekomendacijas, pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarką. Taip pat patvirtinti naujas rekomendacijas, užtikrinančias vienodą naujų Kodekso nuostatų įgyvendinimą ikiteisminio tyrimo įstaigose ir prokuratūroje. Priėmus siūlomą projektą, patobulės ikiteisminio tyrimo ir bylų teisminio nagrinėjimo procedūros, todėl, pasak generalinio prokuroro pavaduotojo, pagerės nusikalstamų veikų atskleidimas ir ištyrimas, o tai skatins nusikalstamumo mažėjimą Lietuvoje.
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius, tel.: 266 2368, 8 618 13732
| Cituodami pranešimus nurodykite informacijos šaltinį |