lt
en
lt
en

Siūlo nelaukti piliečių pareiškimų ir reaguoti į visuomenės informavimo priemonių informaciją

Prokuratūros kolegijoje svarstytas Lietuvos prokuratūros vaidmuo ir galimos priemonės įgyvendinant Europos Tarybos Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) ataskaitos ir Jungtinių tautų organizacijos Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamųjų išvadų rekomendacijas.
Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius atkreipė dėmesį, kad ECRI primygtinai rekomenduoja Lietuvos valdžios institucijoms sustiprinti pastangas siekiant užtikrinti, kad visi baudžiamosios teisės sistemos dalyviai, įskaitant policiją, prokuratūrą ir teismus, turėtų pakankamai žinių apie galiojančias nuostatas prieš rasizmą ir rasinę diskriminaciją.
Komitetas rekomendavo atitinkamoms institucijoms kaip įmanoma greičiau organizuoti tinkamą teisėjų ir teisininkų mokymą, siekiant užtikrinti tai, kad jie būtų susipažinę su Konvencijos turiniu ir jos tiesioginiu taikymu šalies teisėje. Komitetas atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje vis dar pasitaiko rasistinių ir ksenofobinių incidentų ir esama diskriminuojančio požiūrio į etnines mažumas, įskaitant rasinę neapykantą kurstančius politikų ir žiniasklaidos pareiškimus. Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad kurstymo objektais esantys bei diskriminaciją patyrę asmenys bijo kreiptis į teisėsaugos institucijas, nesitiki iš jų teisingo ir efektyvaus veikų tyrimo. Todėl, Komiteto konstatavimu, labai nedaug rasinės diskriminacijos atvejų buvo perduota nagrinėti teismui.
Šiuo metu Specialiųjų tyrimų skyriaus turimais negalutiniais duomenimis 2003-2006 m. laikotarpiu buvo pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl kurstymo prieš tam tikras tautines, etnines, rasines ir kitokias žmonių grupes (Baudžiamojo kodekso 170 str.). Iš šių ikiteisminių tyrimų 14 pradėta 2006 m., iš jų – 12 tyrimų pradėjo Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorai, 5 ikiteisminiai tyrimai jų buvo pradėti nustačius minėtos nusikalstamos veikos duomenis betarpiškai.
„Manyčiau, kad gyvename tokiame pasaulyje, kur žiniasklaida yra galinga jėga ir kai ji kartais neteisi, neturėtume jos ignoruoti. Panašiais atvejais, net nespėjus informacijai atsirasti žiniasklaidos priemonėse ar jau atsiradus, esant bet kokių duomenų apie net ir mažareikšmės veikos rasistinį, nacionalinį motyvą, ikiteisminio tyrimo metu būtina patikrinti ir ištirti įvykį ir šiuo aspektu, jį patvirtinant arba paneigiant, o esant požymių, kurie atitinka Baudžiamajame kodekse numatytų veikų dėl diskriminavimo ar kurstymo dispozicijas, padarytus veiksmus tinkamai kvalifikuoti pagal jas. Jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnams tą padaryti trūksta teisinės nuovokos ar kvalifikacijos, iniciatyvą turi rodyti ikiteisminio tyrimo vadovas – prokuroras. Juk tokios veikos, jeigu jos padaromos rasistiniais, diskriminaciniais motyvais, yra pavojingesnės ne tik tuo, kad jomis iš karto pažeidžiami du objektai, iš kurių vienas visuomet būna asmens lygiateisiškumas, o atitinkamų žmonių grupių ar jų atstovų nukentėjimo atveju tokiu objektu gali tapti ir visuomenės saugumas. Šios veikos pavojingos savo sukeliamomis ar galimomis pasekmėmis visuomenei bei valstybei, jos prestižui. Kalbu apie tai todėl, jog tokių veikų atvejų daugėja“, – pranešime minėjo prokuroras R. Valentukevičius.
Kolegijos posėdyje taip pat buvo pasiūlyta, kad teritorinės prokuratūros, pasiremdamos Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus formuojama praktika, turėtų imtis savarankiškos iniciatyvos atlikti žiniasklaidoje skelbiamos rasistinio, ksenofobinio pobūdžio informacijos stebėseną ir esant tokių duomenų savo iniciatyva pradėti ikiteisminius tyrimus, nelaukiant pranešimų, pareiškimų ar skundų dėl to.

 
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius, tel.: 266 2366, 266 2368, 266 2319, 8 687 47705

NAUJIENOS

 

SKELBIANT INFORMACIJĄ, 
BŪTINA LAIKYTIS 
NEKALTUMO PREZUMPCIJOS
PRINCIPO
__________________________________

CITUOJANT PRANEŠIMĄ,
PRAŠOME NURODYTI 
INFORMACIJOS ŠALTINĮ.

 

AKTUALU PRANEŠĖJAMS
PRANEŠĖJŲ APSAUGA

Renginių kalendorius