Užbaigta ir teismui perduota viena didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje finansinių nusikaltimų bylų, kurioje valstybei padaryta žala siekia per 13 mln. eurų nesumokėtų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių, iš kurių 8, 4 mln. eurų buvo galimai įgyti nusikalstamu būdu ir legalizuoti juos išgryninant.

Ikiteisminio tyrimo byla baigta 6 kaltinamųjų atžvilgiu, tarp kurių ir pagrindinis nusikalstamų schemų organizatorius – 13 kartų už įvairius finansinius nusikaltimus teistas ir teisiamas Mažeikių gyventojas, ne vienus metus už panašius nusikaltimus praleidęs įkalinimo įstaigose. Kaltinamųjų tarpe yra ir vienas juridinis asmuo, kuriuo naudai buvo daromos nusikalstamos veikos. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Schemose naudojo fiktyvias įmones

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai, buvo pradėtas surinkus kriminalinės žvalgybos informaciją apie galimai vykdomą neteisėtą prekybą naftos produktais. Tuo metu įtarta, kad didmenine naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės nesąžiningai konkuruoja, siekdamos sumažinti degalinių tinklams parduodamų naftos produktų kainas, į verslo schemas įtraukia fiktyvius prekių pirkimo–pardavimo sandorius, taip apgaule sumažindamos mokėtinų valstybei mokesčių sumą, kad galėtų sumažinti didmeninę parduodamų naftos produktų kainą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad naftos produktais prekiauja ir nusikalstamas PVM vengimo ir pinigų legalizavimo schemas galimai vykdo organizuota grupė, kurioje veikė tuo metu dar kalėjime sėdėjęs pagrindinis organizatorius, taip pat jo sūnus ir kiti asmenys. Įtariama, kad organizuota grupė, siekdama išvengti PVM mokėjimo Lietuvos valstybės biudžetui, kūrė fiktyvių sandorių grandines tarp savo faktiškai valdomos ir įsigytų veiklos nevykdančių įmonių, kurių direktoriais už 50–100 eurų būdavo paskirti asocialūs asmenys, o atėjus laikui mokėti mokesčius valstybei, veiklos nevykdančiomis bendrovėmis buvo atsikratoma nesumokėjus PVM ir pelno mokesčių.

Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis su bendrininkais veikė klastodami savo faktiškai valdomų ir įsigytų fiktyvių bendrovių dokumentus, į apskaitą įtraukdami neįvykusius tarpusavio sandorius ir apgaulingai tvarkydami juridinių asmenų apskaitas. Skaičiuojama, kad 2014–2016 metais sukčiaujant buvo išvengta sumokėti per 7 mln. eurų PVM ir beveik 4 mln. eurų pelno mokesčių.

Nustatyta, kad vien didmeninės prekybos naftos produktais apyvarta sudarė beveik 21 mln. eurų. To laikotarpio kainomis buvo parduota beveik 30 mln. litrų dyzelino ir benzino – toks kiekis tilptų į 491 cisterną, o bendra galimai fiktyvių sandorių suma viršijo 41 mln. eurų.

Siekiant legalizuoti nusikalstamai gautus pinigus, buvo panaudota dar viena netikrų sandorių grandinė.

Įtariama, kad pagrindinis organizatorius naudojosi savo valdomomis fiktyviomis įmonėmis ir neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, kavos, sidabro, gintaro iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių 7 lietuviškų, 11 latviškų, 9 lenkiškų, 1 čekiškos įmonės ir 1 Panamoje registruotos finansų įstaigos. Latvis, naudodamas veiklos nevykdančių savo bendrovių rekvizitus, išrašydavo sąskaitas ir gaudavo užmokestį už tariamai parduotas prekes, paskui šiuos pinigus išgrynindavo ir, pasilikęs savo dalį, grąžindavo pagrindiniam kaltinamajam. Nustatyta, kad 2014–2016 metais tokių pavedimų suma siekė 8,4 mln. eurų, iš kurių pagrindinis kaltinamasis užvaldė ir savo reikmėms naudojo per 6,7 mln. eurų.

Organizatorius – už finansinius nusikaltimus teistas 13 kartų

Pareigūnai pastebi, kad šis tyrimas buvo labai sudėtingas ir platus, pareikalavęs profesionalių tyrėjų pastangų ir gebėjimų, pritaikyti patys inovatyviausi žvalgybos metodai. Bendrininkų grupė veikė organizuotai, pasiskirstę vaidmenimis – visi pagrindinio schemų sumanytojo nurodymai buvo duodami tik per tarpininkus, todėl nustatyti ryšius tarp kaltinamojo, kitų bendrininkavusių asmenų ir fiktyvių bendrovių buvo sudėtinga. Tik kruopštus FNTT žvalgų darbas padėjo identifikuoti veikimo schemą, nors organizuotos grupės nariai keitė telefonus, naudojosi užsienyje registruotomis SIM kortelėmis, keitėsi informacija per telefonų programėles ir serverius, esančius Rusijoje.

Pagrindinis įtariamas schemų organizatorius – dėl panašių finansinių nusikaltimų darymo teisėsaugai gerai žinomas nuo 1994 metų. Ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose, organizatorius buvo teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo srityje prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis, paskutiniais metais nusikalstamos veikos buvo daromos prekiaujant naftos produktais. Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra jau tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Remiantis teigiama įkalinimo įstaigos charakteristika, kurioje nurodyta, kad asmuo ateityje greičiausiai nebedarys nusikaltimų, iš įkalinimo įstaigos jis buvo paleistas anksčiau laiko ir – jo paties žodžiais tariant – iš kalėjimo sugrįžo jau turėdamas pinigų ir „įsukęs“ verslo schemą.

Vien FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje kaltinamajam buvo pradėti ir į teismą perduoti dar 3 ikiteisminiai tyrimai. Šiuose tyrimuose nustatyta per 258 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių valstybei ir 25 tūkst. eurų padaryta žala juridiniam asmeniui.

Šioje ikiteisminio tyrimo byloje įtarimai padarius nusikalstamas veikas buvo pareikšti 18-ai asmenų. Dėl 7 asmenų teismai priėmė baudžiamuosius įsakymus, pripažindami juos kaltais, su 4 asmenimis susiję ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, 1 įtariamasis mirė, o likusių 6-ių įtariamųjų organizuotos grupės narių baudžiamoji byla perduota į teismą, Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei surašius kaltinamąjį aktą.

Šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kurio suma siekia beveik 12 mln. eurų. Siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, galimą kaltinamųjų ir kitų asmenų turto konfiskavimą ikiteisminio tyrimo metu laikinai buvo apribota nuosavybės teisė į jų turtą (butus, namus, žemės sklypus, automobilius, akcijas), kurio bendra vertė siekia 1,8 mln. eurų. Tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamų veikų organizatorius, siekdamas kad turtas nebūtų konfiskuotas, dalį šio turto (vilkikus bei puspriekabes) pardavė, žinodamas, kad jiems yra skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir naujieji šio turto savininkai jų negalės priregistruoti savo vardu. Dėl šio fakto iš šios ikiteisminio tyrimo bylos yra atskirtas ir šiuo metu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas. Dalis transporto priemonių yra surasta Lietuvoje ir Ukrainoje. Kai kurios transporto priemonės buvo parduotos ir išgabentos į Rusiją.

Be to, FNTT, atlikdama šį ir kitus tyrimus, susijusius su naftos produktų prekyba, identifikavo teisės aktų spragas, sudarančias sąlygas piktnaudžiauti grobstant valstybės lėšas, todėl inicijavo Energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus, susijusius su ūkio subjektams privalomu 1 mln. eurų garanto įvedimu bei licencijavimo centralizavimu – tai žymiai sumažino neteisėtų ar nusikalstamų veikų skaičių šiame sektoriuje Lietuvoje.

Baudžiamasis kodeksas didelės vertės sukčiavimą numato – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą griežčiausia bausmė - laivės atėmimas iki ketverių metų. Už juridinio asmens, naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimą ar vadovavimą, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už dokumentų klastojimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.