Prokurorų teikiami ieškiniai vis sudėtingesni ir aktualesni visuomenei. Verta paminėti prašymus, pateiktus administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka dėl padarytų teisės aktų pažeidimų statybų ir teritorijų planavimo srityje Kuršių Nerijoje. Iš viso pateikti 27 prašymai. Jie sudėtingi tuo, kad tikrinamas daugelio specifinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų taikymo ar netaikymo pagrįstumas, procese dalyvauja kartais daugiau nei 10 proceso dalyvių, tokiose bylose prokuroras turi atlikti daug techninio darbo, nes pagal galiojančią tvarką, jis privalo surinkti medžiagą, daryti visiems proceso dalyviams kopijas, jas tvirtinti, be to, esant reikalui, skelbti spaudoje apie bylos nagrinėjimą teisme.

Kita didelė ir sudėtinga civilinių bylų dalis – dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pasitaiko ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Didelę dalį prokurorų paruoštų proceso dokumentų vis dar sudaro ieškiniai dėl žalos atlyginimo – nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų gydymo išlaidų priteisimas Valstybinei ligonių kasai. Tai vieni paprastesnių ieškinių.

Pažymėtina, kad padaugėjo prokuroro ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo – daugiausiai tai ieškiniai, susiję su nepilnamečių interesais. Pateikti 27 ieškiniai, iš jų – 20, kai nukentėjusysis yra nepilnametis. Pavyzdžiui, prokuroras, gindamas nepilnametės interesus, pateikė ieškinį civilinio proceso tvarka dėl 50 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo atsakovui, kuris nuteistas už nepilnametės motinos nužudymą mergaitės akivaizdoje. Neabejotina, kad nepilnametė, tapusi tokio nusikaltimo liudytoja, patyrė didžiulę traumą, sukėlusią jai sunkias pasekmes visam gyvenimui. Kitas pavyzdys – prokuroras, gindamas mažametės interesus, baudžiamojoje byloje pateikė ieškinį dėl 30 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad teisiamasis (atsakovas) seksualiai prievartavo mažametę, dėl ko ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus.

Vaiko interesai ginami bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio keitimo, kitais atvejais.

„Didesnę bylų įvairovę lemia Generalinės prokuratūros formuojama viešojo intereso gynimo praktika. Jei pavyksta laimėti naujo pobūdžio bylą, ji pristatoma teritorinių prokuratūrų prokurorams, rengiami metodiniai nurodymai, analizuojamos klaidos“, – spaudos konferencijoje minėjo generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Civiliniai ieškiniai teikiami ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka tais atvejais, kai padaroma žala valstybei arba tokiam asmeniui, kuris dėl savo nepilnametystės, ligos ar kitų priežasčių negali pats apsiginti.

Per šių metų šešis mėnesius pateikti 949 ieškiniai beveik 38,2 mln. litų sumai – 626 ieškiniai, pateikti ginant valstybės interesus, 18 – kitų juridinių asmenų interesus. Ginant valstybės interesus priteista pinigų suma sudaro beveik 39,3 mln. litų. Dėl civilinio proceso atnaujinimo buvo pateikti 9 ieškiniai. Ginant fizinių asmenų interesus pateikti 296 ieškiniai, iš jų – 112 dėl vaikų. Generalinė prokuratūra pateikė 23 ieškinius beveik 17,8 mln. litų sumai. Civilinio proceso kodekso tvarka pateikta 18, Baudžiamojo proceso kodekso tvarka – tik vienas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka – 4 ieškiniai. Pateikti 27 prašymai. Per šešis mėnesius teismai išnagrinėjo 754 ieškinius, prašymus (pareiškimus). Iš jų – 713 patenkino ir priteisė beveik 31 mln. litų.

Apibendrinant pasakytina, kad prokuroras gina viešąjį interesą, visų pirma, tais atvejais, kai įstatyme nustatyta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Šie atvejai yra išvardyti Civiliniame kodekse. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiais atvejais įstatymas įtvirtina prokuroro pareigą pareikšti tam tikro pobūdžio civilinį ieškinį. Kita vertus, prokuroras teikia ieškinius dėl statybų, teritorijų planavimo, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu atvejais; šie atvejai pagal Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą yra vertinami kaip prokuroro teisė, kuria jis gali pasinaudoti visais atvejais, kai turi pakankamo pagrindo manyti, kad yra pažeistas įstatymo reikalavimas ir būklės iki pažeidimo atstatymas turės įtakos visuomenei, fiziniams asmenims ar valstybei.

Generalinis prokuroras atkreipė dėmesį, kad visuomenėje paplitusi kiek kitokia viešojo intereso samprata. Manoma, kad jei yra pažeidžiamos paprotinės, moralinės normos, tai taip pat yra viešasis interesas, kurį apginti privalo prokuroras. Taip nėra. „Tarkime, toks pavyzdys. Joks teisės aktas nereglamentuoja kino teatro įkūrimo vietos, todėl jei valdžia nusprendžia parduoti tam tikroje miesto dalyje esantį kino teatrą ir atlieka tai nepažeisdama teisės aktuose nustatytų procedūrų, tai tas, kuris kreiptųsi į prokuratūrą prašydamas ginti viešąjį interesą, veikiausiai iš prokuroro gautų atsakymą, kad nėra juridinio pagrindo teikti ieškinį. Žinoma, atsisakymas ginti viešąjį interesą turi būti motyvuotas, turi būti surinkti visi su atveju susiję dokumentai, jie išanalizuoti, apibendrinti ir aiškiai išdėstyta, kodėl prokuroras nemato teisės pažeidimo. Kaip žinau iš praktikos, motyvuotą atsisakymą ginti viešąjį interesą surašyti yra sunkiau negu ieškinį“, – aiškino A. Valantinas.

---

Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius

Tel.: 266 2366, 266 2368, 266 2319, 8 687 47705, el. paštas vrs@prokuraturos.lt