lt
en
lt
en

Dėl visuomenę klaidinančios informacijos

Reaguojant į šiandien viename portale paskelbtą publikaciją, kurioje interpretuojant faktus kuriamas visuomenę klaidinantis įspūdis apie neva galimą susidorojimą su Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo skyriaus vyriausiuoju prokuroru Juliumi Rėksniu, kuris viešai kritikavo prokuratūros sistemą, taip pat galimai neskaidriai vykdomas atrankas į aukštas pareigas prokuratūroje (ir užsienyje), prokuratūra pateikia komentarą.

Prokurorų etikos narių komisija, atlikusi tyrimą dėl prokuroro J. Rėksnio galimai padarytų pažeidimų, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui pateikė išvadą, kurioje konstatuota, kad prokuroras J. Rėksnys pažeidė Prokurorų etikos kodekse nustatytų principų reikalavimus, ir pasiūlyta skirti už tai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Šią komisiją sudaro 7 nariai: 3 visuomenės atstovai, kuriuos teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, 2 skiriami Prokuratūros kolegijos teikimu, ir po 1 narį – generalinio prokuroro ir prokurorų profesinės sąjungos siūlymais.
Įvertinus minėtos Komisijos tyrimo metu surinktą medžiagą, generalinis prokuroras E. Pašilis pritarė išvadoje nurodytiems argumentams, pagrindžiantiems prokuroro padarytus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, už kuriuos turi būti skirta tarnybinė nuobauda, bet nepritarė pasiūlymui dėl tarnybinės nuobaudos rūšies (tarnybinio patikrinimo išvada generalinio prokuroro nesaisto, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 41 str. 6 d.). Manytina, kad Komisija nepakankamai analizavo ir vertino prokuroro J. Rėksnio neatsakingu kalbėjimu padarytos žalos mastą, taip pat kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl generalinis prokuroras konstatuoja, kad už Prokurorų etikos kodekso pažeidimą skirtina griežtesnė tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes – apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro – pareigas.

Tikrovės neatitinkančių teiginių skleidimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų – laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus, taip pat laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Tačiau įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė nėra absoliučios ir visa apimančios. Tarptautinėje ir nacionalinėje teismų praktikoje garbė ir orumas yra ginami ne tik nuo žeminančio tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo.
Prokuroras J. Rėksnys viešai kalbėjo apie bylas, kuriose jokių procesinių funkcijų nevykdė ir nevykdo, todėl negalėjo ir negali turėti tikslios informacijos apie su šiomis bylomis susijusias aplinkybes. Minėto prokuroro prielaidas apie vienoje byloje darytą spaudimą kategoriškai apklausos metu ir liudijant viešame Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos 2019 m. birželio 20 d. posėdyje paneigė ir tuo metu ikiteisminį tyrimą atlikęs buvęs prokuroras. Prokurorų etikos komisijos surinktų duomenų matyti, kad J. Rėksnio pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo, todėl teigtina, kad ji pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas.
Prokuroro pareigas J. Rėksnys eina jau 25 metus, iš kurių 19 metų yra aukštesnysis prokuroras (užima vadovaujančias pareigas). Šios aplinkybės byloja, kad jis negali nežinoti apie įstatymų nustatytą kiekvienam prokurorui pareigą, sužinojus apie jam ar kitam prokurorui daromą spaudimą ar neteisėtą poveikį, duodamus neteisėtus pavedimus ir pan., jeigu tai gali turėti įtakos prokuroro priimamiems sprendimams, reaguoti vienu ar keletu būdų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose (pradėti ikiteisminį tyrimą, pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui ir t. t.). Publikuotuose prokuroro J. Rėksnio teiginiuose įvardijami įvykiai vyko prieš daug metų, iš prokuroro paaiškinimo matyti, kad aplinkybės apie tariamą neteisėtą poveikį jam buvo žinomos ilgą laiką, tad šiame kontekste nesuprantamas ir netoleruotinas ilgamečio prokuroro, ypač vadovo, pasirinkimas tokią informaciją ignoruoti, nesiimti jokių priemonių ar veiksmų ir taip nevykdyti teisės aktuose kiekvienam prokurorui nustatytos prievolės, esant tokiai situacijai, veikti.

Prokuroro vardo, prokuratūros reputacijos pažeminimas

Vertintina, kad J. Rėksnio niekuo nepagrįsti teiginiai pažemino prokuroro vardą, prokuratūros, kitų valstybės institucijų ir visos valstybės tarnybos autoritetą, skatina nepagarbą įstatymams, pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, valstybės vadovais, demokratinius valstybės valdymu ir teise, ir taip pat griauna konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindu. 
Prokuroras J. Rėksnys, būdamas prokuratūros padalinio vadovu, gerai išmanydamas Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus, suprato, kad tarnybinėje veikloje privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Prokuratūros įstatymo ir Prokurorų etikos kodekse nustatytų principų, tačiau šių teisės aktų reikalavimų, taip pat teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad valstybės tarnautojo įsitikinimai turi būti reiškiami neįžeidžiamai, nežeminančiai, atitikti pagarbaus ir kultūringo elgesio norma, nesilaikė. Kritikuodamas ir reikšdamas nuomonę apie prokuratūrą ir jos socialinius partnerius prokuroras vartojo orumą žeminančius frazeologizmus, palyginimus ir kitus kalbos elementus, nebūdingus dalykinei kalbai, nesilaikė Prokurorų etikos kodekse įtvirtintų principų. Prokuroro J. Rėksnio atliktų veiksmų visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad jis kaip prokuratūros padalinio vadovas, atliko geros moralės ir etikos požiūriu smerktinus veiksmus. Vertintina, kad toks prokuroro elgesys yra nesuderinamas su vadovo pareigomis.
Šiame kontekste konstatuojama, kad Komisijos pasiūlyta tarnybinė nuobauda – papeikimas – nėra proporcinga padaryta pažeidimui, yra akivaizdžiai per švelni ir jos paskyrimas reikštų, kad prokuratūra tokius prokuroro veiksmus ir jais sukeltas pasekmes laiko mažareikšmiais.

Paskelbtoje publikacijos taip pat rašoma apie neva neskaidriai vykdomas atrankas į aukštas prokuratūroje (ir užsienyje) pareigas. Pastebėtina, kad atrankos vyksta skaidriai ir objektyviai, dalyvaujant atstovams ir iš kitų valstybės institucijų. Atrankos vyksta griežtai laikantis Vyriausiųjų prokurorų atrankų nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Atkreipiame dėmesį, kad septynių narių Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisiją sudaro 3 nariai, kuriuos teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, du nariai, kurie skiriami Prokuratūros kolegijos teikimu, vienas narys, kurį pasiūlo generalinis prokuroras, ir vienas narys, kurį teikia Prokurorų profesinė sąjunga. Visiems nariams taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Atranka vyksta dviem etapais. Pirmojo etapo metu kiekvienas Komisijos narys pretendentą įvertina balais pagal nustatytus vienodus vertinimo kriterijus. 
Antrajame etape Komisijos nariai sprendžia dėl įvertintų pretendentų tinkamumo konkrečioms pareigoms. Tinkamiausiais kandidatais pripažįstami tik tie pretendentai, kurie gauna daugiau kaip pusę Komisijos narių balsų. Iš visų tinkamiausiais pripažintų kandidatų, nepriklausomai nuo surinktų balų, sudaromas abėcėlinis lygiaverčių kandidatų sąrašas.
Generalinis prokuroras turi teisę paskirti į pareigas bet kurį asmenį iš šio sąrašo, nepaskirti nei vieno asmens ir paskelbti naują atranką arba nepaskirti nei vieno asmens ir nepaskelbti naujos atrankos.
Atrankos į Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareigas komisiją sudaro 7 nariai, kuriuos teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Užsienio reikalų ministras, Teisėjų taryba, 4 narius teikia Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Kandidatų į Europos prokurorus atrankos komisiją sudaro 5 nariai: Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir 3 Generalinės prokuratūros prokurorai.

NAUJIENOS

 

SKELBIANT INFORMACIJĄ, 
BŪTINA LAIKYTIS 
NEKALTUMO PREZUMPCIJOS
PRINCIPO
__________________________________

CITUOJANT PRANEŠIMĄ,
PRAŠOME NURODYTI 
INFORMACIJOS ŠALTINĮ.

 

Renginių kalendorius

2020 m. rugpjūčio
P A T K P Š S
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6