lt
en
lt
en

Prokuroras A. Bambalas: gyvenime nėra nepavežamų, nepakeliamų dalykų

Prokuratūros nuotrauka

Šiltas, visada draugiškas ir reiklus sau bei kitiems – taip būtų galima apibūdinti net 38-erius metus prokuratūros sistemoje dirbusį Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorą Albiną Bambalą. Didžiąją karjeros dalį dirbęs Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru šiandien jis bus išlydėtas į pensiją ir pagerbtas gausaus būrio kolegų ir bendraminčių.

Prokuroro A. Bambalo karjeros kelias ne iš karto vedė į teisės sritį. Baigęs vidurinę mokyklą jis norėjo studijuoti Žemės ūkio akademijoje Agronomijos specialybę, tačiau nepavykus įstoti, buvo pašauktas tarnauti Tarybų Sąjungos kariuomenėje. Praėjus dviem tarnybos metams, iš karto po to įsidarbino Rėzgalių pradinėje mokykloje, kur laikinai ėjo mokyklos vedėjo pareigas, vėliau dirbo aštuonmetėje mokykloje pakaitiniu mokytoju. Kaip minėjo pats prokuroras, buvo visų galų meistras ir dėstė viską, išskyrus tiksliuosius mokslus. Griežtumo mokytojui netrūko – kelis vaikus net buvo palikęs pataisų.

Po darbų mokykloje A. Bambalas planavo rinktis istorijos specialybę, tačiau paragintas stoti į teisę jis pasirinko šią specialybę. Nuvykęs į stojamuosius egzaminus tuometiniame Valstybiniame Vinco Kapsuko universitete būsimas studentas pusantros savaitės su kitais stojančiaisiais gyveno sporto salėje. Vilniuje teko laikyti kelis egzaminus. Stropiai pasiruošus egzaminams, jaunuoliui pavyko gerai išlaikyti stojamuosius. Net patenkinamai įvertintas rašinėlis apie J. Marcinkevičiaus Pirčiupio motiną neužkirto kelio sėkmingai studijų pradžiai.

Po penkerių metų teisės studijų A. Bambalas gavo paskyrimą dirbti tardytoju Mažeikiuose esančioje prokuratūroje. Jaunajam teisininkui prokuratūra atrodė rimta įstaiga, kur prokuroro darbas reikalavo daug atsakomybės ir buvo visų gerbiamas. Gavęs dviejų kambarių butą besiplečiančiame Mažeikių mieste A. Bambalas čia apsigyveno su savo žmona, medicinos studijas baigusia Eugenija. Po kiek laiko gimė dukra Jurgita, sūnus Andrius, kuris taip pat vėliau pasirinko teisininko karjerą.

A. Bambalas Mažeikiuose ilgai neužsibuvo – jam buvo pasiūlytas prokuroro darbas Joniškyje. Su šeima persikraustę į didesnį butą, jie įleido šaknis Joniškyje – mieste, kuriam skyrė didžiąją dalį savo gyvenimo. Vėliau, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, o Lietuvos prokuratūra pradėjo kurtis ir tapo nepriklausoma institucija, jam teko atsakomybė vadovauti Joniškio rajono prokuratūrai. Nors turėjo pasiūlymų kilti karjeros laiptais – dirbti ir didesniuose miestuose, tačiau A. Bambalas jų atsisakė. Dirbdamas vyriausiuoju prokuroru ir būdamas „šeimos galva“ jis norėjo užtikrinti savojo miesto ir šeimos gerovę.

Vėliau, nuo 2012 metų rugsėjo vienerius metus dirbo Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru, o nuo 2013 metų tęsė darbą Joniškyje dirbdamas eiliniu prokuroru. Apie atsakingus darbus ir asmeninį gyvenimą dirbant prokuroru, likus savaitei iki išėjimo į pensiją, kalbinome ilgametį prokurorą Albiną Bambalą.

Koks jausmas tiek metų dirbus prokuratūros sistemoje ją palikti?

Tiesą sakant jau laukiau tos akimirkos. Man jau 65-eri, o kolegos, su kuriais darbuojuosi, vis „traukia per dantį“ ir klausia, ką aš veiksiu, kai nedirbsiu. O aš jiems atšaunu, kad palaukite mano amžiaus, pažiūrėsim, ką patys tokio amžiaus sakysite (šypsosi). Džiaugiuosi kolektyvu, su kuriuo teko dirbti, visada sutarėme ir rasdavome bendrą kalbą.

Kas darbe būdavo sunkiausia?

Gyvenime nėra nepavežamų, nepakeliamų dalykų. Gal viskas ne visada sklandžiai vyko, tačiau problemas pavykdavo išspręsti.

Kokia byla labiausiai įsirėžė į atmintį?

Net ir dabar prisimenu vieną bylą, kuri mane labai emociškai paveikė, kai dar dirbau Mažeikiuose tardytoju. Teko važiuoti į įvykį, kuriame labai žiauriai buvo nužudyta mažametė mergaitė. Vaizdas, kurį pamačiau nusikaltimo vietoje, atėmė žadą. Niekaip negalėjau suvokti tokio žmogaus žiaurumo.

Kodėl visą laiką dirbote Joniškyje? Ar nebuvo minčių pereiti kitur į teismus ar advokatūrą?

Kai galvoju dabartiniu požiūriu, manau, kad sveika būtų keisti darbo vietą ir neužsisėdėti vienoje vietoje. Tuo metu pasidarai reikšmingesnis pats sau. Tačiau tada man atrodė teisinga atiduoti duoklę savam kraštui ir būtent prokuratūrai.

Kuo prokuroro darbas seniau būdavo kitoks?

Tekdavo ne tik teismo posėdžiuose dalyvauti, bet ir liaudį šviesti kolūkiuose teisiniais klausimais. Su šypsena prisimenu, kad turėdavau pasakoti apie alkoholio žalą nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo bausmė buvo pakeista į darbą statybose. Kaip jūs manote, ką aš jiems galiu pasakyti apie alkoholio žalą? Juk prasigėrę kaip velniai buvo (juokiasi).

Kokie planai užvėrus prokuratūros duris ir išėjus ištarnauto poilsio?

Noriu pailsėti. Turiu nuotraukų archyvą, planuoju jį sutvarkyti. Mėgstu skaityti knygas, manau, kad jas atsiversiu vis dažniau. Žiemą sniegą valysiu, žmoną į darbą vežiosiu, vasarą sode dirbsiu, nes kaip tam anekdote ir į pensiją išėjęs prokuroras negali nesodinti (šypsosi).

Dėkoju už pokalbį.

 

 

NAUJIENOS

 

SKELBIANT INFORMACIJĄ, 
BŪTINA LAIKYTIS 
NEKALTUMO PREZUMPCIJOS
PRINCIPO
__________________________________

CITUOJANT PRANEŠIMĄ,
PRAŠOME NURODYTI 
INFORMACIJOS ŠALTINĮ.

 

Renginių kalendorius

2020 m. rugsėjo
P A T K P Š S
31 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 1 2 3 4