Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal viešąjį interesą ginančio prokuroro kasacinį skundą, galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymas, kuriuo nuspręsta 24 arų valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniuje, Sporto g., ne aukciono tvarka parduoti vienai įmonei, bei pripažinta negaliojančia 2015 m. sudaryta šio valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis.

Kasacinis teismas išaiškino, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad restorano pamatų buvimo žemės sklype faktas ir galiojančio statybos leidimo turėjimas savaime nelemia pagrindo pripažinti tokio pastato savininko teisės įgyti žemės sklypą be aukciono; atsakovė netęsė pradėtų statybų, nenaudojo žemės sklype esančių pastato pamatų, taigi ji neketino žemės sklypo naudoti esamam restorano pastatui eksploatuoti. Dėl to kasacinis teismas padarė išvadą, kad restorano pamatai nesuteikė atsakovei įmonei teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą be aukciono.

Vertindamas valstybinės žemės sklype esančios asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės kaip pagrindo lengvatine tvarka įgyti valstybinės žemės sklypą teisėtumą ir pagrįstumą, kasacinis teismas konstatavo, kad ši aikštelė nebuvo suformuota ir įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, nebuvo nustatyta tiesioginė tokio statinio paskirtis. Šiuo atveju svarbu tai, kad ginčo žemės sklypas išnuomotas ne aukciono tvarka ir 2010 m. nuomos sutartis dėl šio žemės sklypo sudaryta dėl jame stovėjusio atsakovei nuosavybės teise priklausančio nebaigto statyti statinio – restorano. Be to, atsakovė, prašydama parduoti šį valstybinės žemės sklypą, tiek 2014 m., tiek ir 2015 m. prašymuose nurodė, kad šiame žemės sklype yra jai priklausantis nebaigtas statyti restoranas, ir šiuo faktu grindė savo interesą įsigyti nuosavybės teise valstybinės žemės sklypą. Taigi nors atsakovė ir naudojosi sklype esančia aikštele pagal savarankišką paskirtį, tačiau pati nelaikė šio statinio savarankišku ir nesiekė įsigyti valstybinės žemės sklypo būtent tokiam objektui (automobilių aikštelei) eksploatuoti. Kadangi restoranas nebuvo toliau statomas ir vėliau kaip statinys nyko, tai pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šią aikštelę laikyti statiniu, neturinčiu aiškios funkcinės priklausomybės su pagrindiniu statiniu. Atsakovė savo poreikį iš valstybės įsigyti žemės sklypą grindė būtinybe eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausantį statinį (pradėtą statyti restorano pastatą). Taigi ir restorano pastato eksploatacijai naudojama automobilių aikštelė iš esmės būtų pagrindinio daikto priklausinys. Teisinė situacija, kai neeksploatuojamas pagrindinis daiktas, bet naudojamasi sklype esančios automobilių aikštelės vertingomis savybėmis, gali būti vertinama kaip siekis gauti minimalią naudą, nei paprastai būtų gaunama tinkamai pagal tiesioginę paskirtį eksploatuojant savininkui priklausantį pagrindinį statinį. Tačiau iš esmės priklausiniu esančio daikto naudojimas kad ir pagal panašią kaip pagrindinio daikto paskirtį, kai nėra ketinimo statyti pagrindinį statinį (jį eksploatuoti), negali patvirtinti, jog valstybinės žemės sklypo įsigijimas buvo būtinas tokiam daiktui eksploatuoti. Tokia situacija neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų ir formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, paneigia vieną iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų – visuomeninės naudos ir efektyvumo.

Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju savarankiškai nuo pagrindinio statinio naudojama automobilių aikštelė negali būti aiškinama kaip sudaranti analogiškas teisines prielaidas įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu. Tokiu atveju žemės iš valstybės įsigijimas vertintinas tik kaip siekis gauti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, o ne būtinybė eksploatuoti tokį statinį, kuris lemia žemės įsigijimo poreikį.

Kasacinio teismo teisėjų kolegijai pripažinus teisėtu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir administracinio teismo akto panaikinimo yra tenkinti, klausimai dėl restitucijos taikymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.