Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės iniciatyva, bendradarbiaujant su Ukrainos generalinės prokuratūros Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo departamento vadovu Dmitro Litkevič, šiandien įvyko nuotolinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidento patarėja vaiko teisių ir vaikų reabilitacijos klausimais Darja Gerasymchuk, Ukrainos generalinės prokurorės pavaduotojas Igor Musteca, Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Pavlo Suško bei kiti Ukrainos Aukščiausiosios Rados, ...

Šiandien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija priėmė nutartį Sausio 13-osios įvykių baudžiamojoje byloje, kurioje 67 asmenys buvo nuteisti dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų: tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo, t. y. nusikalstamų veiksmų prieš Lietuvos valstybę rengimo, karinės operacijos planavimo ir jos įvykdymo 1991 m. sausio mėn. užimant Spaudos rūmus, Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą bei kitus objektus, įvedant komendanto valandą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad iš anksto suplanuotą ir aukščiausiu lygiu koordinuotą karinę operaciją Lietuvoje vykdę Sovietų Sąjungos kariai pagrįstai buvo nuteisti dėl tragiškų 1991 m. Sausio 13-osios įvykių.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Seimo nario Petro Gražulio apeliacinį skundą, jį atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo – š. m. kovo 3 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje. Juo P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, jam skirta 400 MGL dydžio, t. y. daugiau nei 15 tūkst. eur, bauda. Prokuroro prašymu, Vilniaus apygardos teismas taip pat konfiskavo iš Seimo nario daugiau nei 4 tūkst. eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Tebesitęsiant intensyviai kibernetinių paslaugų trikdymo atakai, Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto poveikio informacinėms sistemoms. LKPB pareigūnų atliekamą ikiteisminį tyrimą pavesta organizuoti ir kontroliuoti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui. Toks procesinis sprendimas priimtas gavus pranešimą iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos, kuriame nurodyta, kad šių ...

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais aiškinasi skaudaus įvykio – dviejų naujagimių mirties – priežastį.

Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl mažamečių vaikų tvirkinimo ir disponavimo pornografinio turinio medžiaga nuteisė 38-erių šiaulietį A. D. Vyrui skirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į A. D. pinkles įkliuvusi 23-ejų klaipėdietė Ž. B. taip pat nuteista dėl disponavimo pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojamas vaikas. Moteriai skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pusantrų metų.

Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje dėl sukčiavimo, neteisėtos elektroninės priemonės ar duomenų panaudojimo bei disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis realia laisvės atėmimo bausme nubaustas Danijos pilietis M. N.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo bankroto administratorė Raisa Trimailienė buvo pripažinta kalta dėl kyšininkavimo. Pritaikius išplėstinį turto konfiskavimą, valstybės biudžetas bus papildytas daugiau nei 550 000 eurų. 

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo patikrinimą dėl Kauno mieste galimai vykdomų aplinkosaugos pažeidimų.   Patikrinimas pradėtas įvertinus viešoje erdvėje pateiktą informaciją, jog Kaune, atkarpoje nuo Santakos iki Panemunės tilto, į Nemuną galimai leidžiami teršalai. Pirminiais duomenimis į upę leidžiamas mazutas.   Turimais duomenimis už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos apie situaciją jau buvo informuotos keletą kartų, ...

Pirmą kartą Eurojusto istorijoje viceprizende išrinkta Lietuvos nacionalinė atstovė. Ja tapo prokurorė Margarita Šniutytė-Daugėlienė. Tai paaiškėjo per vakar Eurojuste vykusius rinkimus, kurių metu 27-nių skirtingų valstybių nacionaliniai atstovai, sudarantys Eurojusto kolegiją, balsavo už 5 kandidatus. Po trečiojo rinkimų turo patvirtinta, kad nauja Eurojusto viceprezidente tapo Lietuvos nacionalinė narė prokurorė Margarita Šniutytė-Daugėlienė.